Liepą įsigaliojo nauja nedarbo išmokų mokėjimo tvarka

Pokyčiai įvesti siekiant skatinti stabilesnį užimtumą, - teigiama Užimtumo tarnybos (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime. Nes būtent dažniausiai į šią tarnybą kreipiasi darbo netekę šalies gyventojai, kurie įgiję bedarbio statusą, gali pateikti prašymą nedarbo išmokai skirti.

Vienas esminių šios išmokos mokėjimo tvarkos pokyčių yra šis: žmogus, norintis gauti nedarbo išmoką, turės būti įgijęs 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per 24 mėnesius, vietoje 30 mėnesių iki šiol. Pagal naująją tvarką, bedarbio statusą turintys klientai galės pateikti prašymą dėl nedarbo išmokos skyrimo per 12 mėnesių nuo bedarbio statuso suteikimo dienos. Ankstesnėje tvarkoje nebuvo nurodytas kreipimosi terminas.

Itin svarbus pasikeitimas – į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo išmoką. Taip pat į žmogaus draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuojamas nedarbo išmokos dydis, nebus įskaičiuojamos jau gautos nedarbo išmokos.

Anot Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, tarnybos atlikta analizė atskleidė pasikartojantį nedarbą tarp darbo ieškančių žmonių. Tai reiškia, jog reikšminga dalis žmonių po įsidarbinimo gana greitai vėl grįžta į Užimtumo tarnybą. Pernai po įsidarbinimo pakartotinai registravosi 95,7 tūkst. klientų, o 55 proc. jų grįžo nepraėjus vieniems metams po įsidarbinimo.

„Nauja nedarbo išmokų tvarka yra mažiau palanki tiems žmonėms, kurie dažnai keičia darbus, nes jiems gali būti sunkiau sukaupti reikiamą stažą, pakartotinai gauti išmoką. Pokyčiai skirti riboti tokį „ciklinį“ nedarbą, skatinti stabilesnį įsidarbinimą ir užtikrinti sistemos tvarumą. Stebime dažnai pasikartojančius grįžimus į Užimtumo tarnybą. Net 31 proc. klientų pernai registravosi, nepraėjus keturiems mėnesiams po įsidarbinimo, o ketvirtadalis – po trijų mėnesių. Kelintus metus iš eilės stebime unikalų reiškinį darbo rinkoje, kai dalis pakartotinai bent vieną kartą per metus gavusių nedarbo draudimo išmoką žmonių vėl grįžta dirbti pas tą patį darbdavį,– tokie klientai sudarė 9 proc.“– teigė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

UT duomenimis, didžiausia pakartotinai nedarbo socialinio draudimo išmoką per dvejų metų laikotarpį gavusių žmonių dalis buvo 25–29 metų amžiaus grupėje (17,2 proc.), antroje vietoje – 50 metų ir vyresni (16,1 proc.).

Jaunesni žmonės dažniau keičia darbo vietas, ieškodami geresnių galimybių, tačiau jų darbo santykiai vidutiniškai trunka apie 9 mėnesius – trumpiau nei naujai reikalingas 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažas. Todėl būtent ši grupė gali stipriausiai pajusti naujos tvarkos poveikį, jei ir toliau jos darbo santykiai išliks fragmentiški.

Vyresni žmonės paprastai vienoje darbovietėje dirba gerokai ilgiau, vidutiniškai - daugiau kaip trejus metus, todėl reikiamą stažą sukaupia lengviau. Vis dėlto, netekę darbo, jie dažniausiai ilgiau ieško naujo darbo, todėl didžiausias jų iššūkis yra ne stažo sukaupimas, o kuo greitesnis sugrįžimas į darbo rinką.

Kaip rodo stebėsena, trumpalaikiai darbo santykiai dažniau fiksuojami tarp dirbusių administracinės ir aptarnavimo veiklos, statybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, prekybos, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose. Daugumai įvardintų sektorių būdingi ryškesni sezoninės paklausos svyravimai.

Dažniau į Užimtumo tarnybą sugrįžta žemos kvalifikacijos darbus dirbę žmonės, kurių vidutinė darbo santykių trukmė – apie 3 mėn., o aukštos kvalifikacijos – apie 22 mėn.

Aukštos kvalifikacijos grupėje pakartotiniai grįžimai į Užimtumo tarnybą, neišdirbus pusmečio, – pusantro karto retesni nei žemos kvalifikacijos grupėje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojams labiau būdingi projektiniai darbai ir pauzės tarp projektų, kai pasibaigus laikino darbo sutartims, Užimtumo tarnyba tampa „saugiu uostu“ laukti kito projekto.

Pasak G. Sinkevičės, didžiausia rizika nesukaupti reikiamo nedarbo išmokos stažo kyla žmonėms, kurių darbo santykiai yra fragmentuoti, dirbantiems sezoninius ar laikinus darbus, dažnai darbą keičiantiems ir tarp darboviečių darantiems ilgesnes pertraukas.

Statistika rodo, kad pernai iš 405,7 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, nutraukusių darbo santykius, 98,1 tūkst. dirbantieji nutraukė daugiau nei vieną darbo sutartį (arba keitė darbą).

Vidutiniškai trumpiausi darbo santykiai buvo administravimo ir aptarnavimo veiklos sektoriuje, kur darbuotojai vidutiniškai išdirba 2,3 mėn., apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos srityje – 4,7 mėn., statybos sektoriuje – 8 mėn.