Dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien rašo tekstus, analizuoja duomenis ir kai kuriose srityse pamažu perima dalį užduočių, kurias anksčiau atlikdavo žmonės. Todėl natūralu, kad vis daugiau jaunų žmonių svarsto, kurios profesijos po dešimtmečio vis dar bus reikalingos, o kurias pakeis technologijos. Tačiau „MV GROUP Production“ inžinerinio vystymo tarnybos vadovas Gediminas Puodžiūnas sako, kad bent vienos krypties atstovai dėl savo ateities gali jaustis ramūs.
„Jeigu šiandien būčiau abiturientas, net nedvejodamas rinkčiausi inžinerinių krypčių studijas. Dirbtinis intelektas jau dabar gali pakeisti didesnę ar mažesnę dalį funkcijų finansuose, IT, teisėje ar kitose srityse. Tačiau gamyboje viskas remiasi realiais fiziniais procesais – įrenginiais, sistemomis, infrastruktūra. Kažkas vis tiek turės visa tai prižiūrėti, suprasti, spręsti problemas ir užtikrinti, kad gamyba nesustotų, vyktų maksimaliai efektyviai. Technologijos gali padėti greičiau analizuoti duomenis ar automatizuoti tam tikras užduotis, bet jos nepakeis žmogaus, kuris supranta visą procesą. Todėl gerų inžinierių poreikis niekur nedings – priešingai, jis tik augs“, – sako G. Puodžiūnas.
Žmonės nedings – keisis jų vaidmuo
Nors kalbant apie ateities gamyklas dažnai įsivaizduojamos visiškai robotizuotos erdvės, G. Puodžiūnas sako, kad realybėje pokyčiai vyks kur kas nuosekliau. Pasak jo, po dešimtmečio gėrimų gamyboje matysime daugiau automatizuotų procesų, pažangesnį duomenų valdymą ir efektyvesnį energijos naudojimą, tačiau technologinio lūžio, kuris pakeistų pačią gamybos esmę, tikėtis nereikėtų.
„Didžiausias pokytis vyks ne pačiuose fiziniuose procesuose, o jų valdyme. Automatizacijos lygis tikrai didės, bus daugiau duomenų analizės, daugiau automatizuotų sprendimų, efektyvesnis energijos naudojimas, efektyvesni gamybiniai procesai. Tačiau tai nereiškia, kad gamyboje nebereikės žmonių. Tiesiog keisis jų kompetencijos ir atsakomybės“, – sako jis.
Gediminas Puodžiūnas, „MV GROUP Production“ inžinerinio vystymo tarnybos vadovas / Asm. albumo nuotr.
Anot eksperto, šiandien dirbtinis intelektas gėrimų gamyboje jau naudojamas tam tikrose srityse, pavyzdžiui, kokybės kontrolėje. Čia taikomos vaizdo atpažinimo sistemos, kurios padeda automatiškai pastebėti neatitikimus gamybos linijose.
„Tokius procesus automatizuoti logiška, nes žmogui valandų valandas stebėti tą patį procesą sudėtinga. Tačiau pati gamyba dėl to niekur nedingsta – jai vis tiek reikia žmonių, kurie supranta visą sistemą ir geba priimti sprendimus“, – teigia G. Puodžiūnas.
Šiuolaikinis inžinierius – jau seniai nebe žmogus su veržliarakčiu
Vienas didžiausių stereotipų apie inžineriją ir gamybos sektorių – įsivaizdavimas, kad tai monotoniškas techninis darbas, kuriame tereikia prižiūrėti įrangą. Tačiau realybėje šios profesijos ribos šiandien gerokai platesnės.
„Inžinierius šiandien jau seniai nėra tik žmogus, kuris eina kažką remontuoti ar reguliuoti. Jis analizuoja duomenis, vertina rizikas, planuoja plėtrą, ieško efektyvesnių sprendimų ir rūpinasi tuo, kad gamyba vyktų sklandžiai. Labai dažnai jis dalyvauja ir pačiame įmonės vystyme – kartu su vadovybe bei gamybos komandomis sprendžia, kaip plėsti pajėgumus, kokių technologinių sprendimų reikės, kiek tam įgyvendinti prireiks laiko, resursų ar investicijų. Šiandienos inžinierius turi suprasti ne tik savo specifinę sritį, bet ir pačius technologinius procesus, nes be to pilnavertiškai atlikti šio darbo tiesiog neįmanoma. Tai labai plati profesija, kurioje reikia ne tik techninių žinių, bet ir kritinio mąstymo, kūrybiškumo“, – sako jis.
Pasak pašnekovo, viena svarbiausių šiuolaikinio inžinieriaus savybių tampa ir gebėjimas kūrybiškai spręsti problemas.
„Labai lengva priprasti prie minties, kad kažko padaryti neįmanoma, nes „taip visada buvo“. Bet praktika rodo, kad dažniausiai neįmanomų dalykų nėra – yra tik klausimas, ar sprendimas racionalus ir ar jis atsiperka esant konkrečioms sąlygoms. Todėl labai svarbu nebijoti ieškoti naujų išeičių ir matyti plačiau“, – teigia G. Puodžiūnas.
Specialistų trūksta jau dabar: įmonės pačios ieško būdų juos auginti
„MV GROUP Production“ personalo vadovė Vaiva Vaidelė sako, kad inžinerijos specialistų trūkumas darbo rinkoje jau seniai tapo viena ryškiausių sektoriaus problemų.
„Pastarąjį dešimtmetį labai aiškiai matome, kad inžinerijos specialistų paklausa yra vis labiau auganti. Ir ši situacija tik sudėtingėja. Trūksta labai įvairių sričių žmonių – nuo mechanikos, automatikos ir elektrotechnikos specialistų iki energetikos inžinierių, technologų ar kokybės užtikrinimo ekspertų“, – sako V. Vaidelė.
Vaiva Vaidelė, „MV GROUP Production“ personalo vadovė / Asm. albumo nuotr.
Anot jos, būtent dėl šios priežasties įmonės šiandien nebegali tiesiog laukti, kol specialistai patys ateis į darbo rinką – aktyviai dirbama su studentais ir jaunais žmonėmis dar jiems besimokant.
„Prisimenu laikus, kai dar būdama studentė praktikos vietos turėdavome ieškotis patys. Dabar situacija visiškai kita – darbdaviai konkuruoja tarpusavyje, siūlo praktikos vietas ir siekia prisitraukti geriausius studentus, tikėdamiesi, kad jie vėliau liks dirbti ir toliau kurs savo karjerą organizacijoje. Tam pasitelkiami labai įvairūs būdai – stipendijos, profesionalūs mentoriai, praktinės aplinkos kūrimas. Jauniems žmonėms labai svarbu ne tik atlikti praktiką, bet ir realiai suprasti, ar jiems patinka inžinerijos sritis, ar jie save joje mato ateityje. Todėl ir mes stengiamės kurti aplinką, kurioje jie šią profesiją galėtų išbandyti praktiškai“, – teigia ji.
Per metus „MV GROUP Production“ gamyklose Alytuje, Anykščiuose, Kaune ir Šiauliuose praktiką atlieka nuo 20 iki 40 studentų. Įmonė dalyvauja aukštųjų ir profesinių mokyklų karjeros dienose, jos atstovai skaito paskaitas bei konsultuoja dėstytojus, organizuoja ekskursijas į „Alitos“, „Anykščių vyno“, „Stumbro“ ir „Gubernijos“ gamyklas moksleiviams bei studentams ir kviečia juos iš arti susipažinti su gamybos procesais. Pasak V. Vaidelės, šiandien jauni specialistai vis dažniau ieško ne tik stabilaus darbo, bet ir aplinkos, kurioje galėtų nuolat augti kartu su techniniais ir technologiniais pokyčiais.
„Šiuolaikinėje gamyboje praktiškai nėra momento, kai gali pasakyti: viskas, jau pasiekėme galutinį tašką. Vyksta nuolatinė modernizacija, atsiranda naujų technologinių sprendimų, todėl labai vertinami žmonės, kurie nebijo pokyčių ir nori augti juos patys inicijuodami ir įgyvendindami. Ir šiandien karjera gamyboje nebėra tik vertikali – specialistai plečia kompetencijas horizontaliai, mokosi skirtingų procesų, jungia kelias sritis. Matydami šį poreikį mes stengiamės būti lankstūs: deriname studijas su darbu, suteikiame daugiau galimybių mokytis, o kartais prisidedame ir finansiškai. Norisi ne tik rasti specialistą, bet ir padėti jam augti“, – sako V. Vaidelė.