Elektronika be logotipo: ką Kaune 25-erius metus gamina norvegų „Kitron“

„Kitron“ veiklą Lietuvoje pradėjo 2001 m., įsigydama anksčiau Kaune įsteigtą elektronikos gamybos įmonę UAB „Audicom“. Įmonėje tuo metu dirbo vos keliasdešimt žmonių, o pirmieji užsakymai atkeliaudavo iš kitų grupės gamyklų Skandinavijoje. Šiandien „Kitron“ – viena didžiausių elektronikos gamintojų Lietuvoje, kurios pavadinimo ant galutinio gaminio beveik niekada nepamatysite.

Elektronikos gamybos įmonė kartu su klientu vysto, industrializuoja ir gamina produktus, kurie pasaulį pasiekia su kliento prekės ženklo logotipu. Todėl yra sakoma, kad elektronikos gamybos įmonės dirba „tyliai“. Kauno „Kitron“ klientai yra savo sričių lyderiai – tarptautinės gynybos, medicinos, energetikos ir pramonės įmonės, o bendradarbiavimas su daugeliu jų tęsiasi ne vienerius metus.

Kaune gaminami produktai naudojami medicinos įrangoje, kuri padeda diagnozuoti ir gydyti pacientus, gynybos ir aviacijos sektoriaus sistemose, energijos perdavimo bei elektrifikacijos sprendimuose, ryšio įrenginiuose, pramoninės automatizacijos bei valdymo sistemose.

Visus šiuos gaminius vienija viena svarbi ypatybė – jie privalo veikti. Medicinos įrangoje, gynybos sistemoje ar elektros tinkle sugedusio komponento kaina yra nepamatuojamai didesnė nei buities prietaise. Todėl kokybės kontrolė, testavimas ir atsekamumas tokioje gamyboje nėra formalumas.

„Kai elektronikos gaminys yra skirtas medicinos įrangai ar gynybos sistemai, keliami itin aukšti kokybės reikalavimai. Sertifikuota gamyba reiškia, kad kiekvienas procesas, kiekviena medžiaga ir kiekvienas darbuotojo veiksmas yra aprašyti, patikrinti ir atsekami. Todėl, jei to prireiktų, po kelerių metų galėtume pasakyti, kada, kur ir iš kokių komponentų konkretus gaminys buvo pagamintas. Tai nėra papildomas darbas – tai mūsų gamybos kasdienybė“, – akcentuoja „Kitron“ grupės viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai Mindaugas Šeštokas.

Norvegiško kapitalo „Kitron“ grupė Oslo biržoje kotiruojama nuo 1997 metų, o Lietuva per tuos metus tapo vienu didžiausių jos gamybos ir inžinerinių kompetencijų centrų. 2025 metais visos „Kitron“ grupės pardavimai sudarė 738 mln. eurų, o bendras grupės darbuotojų skaičius siekė per 3 tūkst. Šių metų rugpjūtį grupė metinę pardavimo pajamų prognozę padidino iki 1,05–1,15 mlrd. eurų.

Per ketvirtį amžiaus įmonei teko išgyventi ne vieną ekonominį svyravimą, geopolitinį sukrėtimą, pandemiją ir tiekimo grandinių sutrikimus. Pasak „Kitron“ grupės viceprezidento Centrinei ir Rytų Europai M. Šeštoko, atsparumą įvairiems iššūkiams lėmė du dalykai – veiklos diversifikacija ir žmonės.

„Mūsų užsakymai pasiskirstę tarp kelių labai skirtingų rinkų – nuo energetikos ir pramonės iki medicinos prietaisų, ryšio technologijų ir gynybos. Kai vieni sektoriai susiduria su sunkumais, kituose poreikis auga, todėl visada rasdavome būdą prisitaikyti. Pavyzdžiui, pandemijos metu itin išaugo medicinos įrangos elektronikos paklausa ir mes į tai operatyviai reagavome“, – sako M. Šeštokas.

Pasak jo, per šiuos metus „Kitron“ diversifikavo veiklą ne tik pagal sektorius – grupė plėtėsi ir geografiškai, kūrė gamybos pajėgumus skirtingose šalyse. Kartu augo kompetencijos ir gebėjimas lanksčiai perskirstyti resursus bei greitai reaguoti į klientų poreikius.

„Turime pajėgumus, kompetencijas ir lankstumą, leidžiantį greitai industrializuoti naujus gaminius ir išplėtoti jų serijinę gamybą. Mūsų klientams tai ypač svarbu tais atvejais, kai rinkos poreikis staiga išauga arba naują produktą reikia kuo greičiau parengti didesnės apimties gamybai“, – pasakoja M. Šeštokas.

Tačiau vien diversifikacijos ir gamybos lankstumo, jo teigimu, nepakaktų.

„Net ir itin detaliai aprašyti procesai neveiks išskirtinėse situacijose, jei nebus lyderystės, kuri ateina iš pačių žmonių. Gebėjimas imtis iniciatyvos ir ieškoti nestandartinių sprendimų mums ne kartą padėjo ne tik išlaikyti stabilumą, bet ir augti“, – teigia jis.

Per 25 metus neatpažįstamai pasikeitė ir pati elektronikos gamyba. „Kitron“ nuosekliai investuoja į procesų automatizavimą, robotizaciją, skaitmeninius ir dirbtinio intelekto sprendimus. Vis dėlto M. Šeštokas teigia, kad technologijos keičia procesus, bet ne žmogiškosios patirties poreikį.

„Robotus pirmiausia diegiame ten, kur daug pasikartojančių, rutininių užduočių. Automatizacija leidžia dirbti našiau, didinti apimtis ir konkurencingumą, todėl auga užsakymai, o kartu ir poreikis naujiems darbuotojams“, – sako „Kitron“ viceprezidentas M. Šeštokas.

Šiuo metu „Kitron“ Kaune ieško darbuotojų į apie 70 naujai kuriamų darbo vietų. Daugiausia ieškoma gamybos darbuotojų, tačiau augant veiklos apimtims reikia ir daugiau inžinierių bei administracijos specialistų.

Yra ir tokių sričių, kuriose žmogaus patirtis, pasak M. Šeštoko, išlieka sunkiai pakeičiama – tai kokybės kontrolė, testavimas, sudėtingos surinkimo operacijos ir naujų produktų prototipų gamyba, kai pats procesas dar tik kuriamas.

„Ne visada užtenka vien tiksliai pakartoti užprogramuotą veiksmą – kartais reikia patirties, gebėjimo įvertinti situaciją ir priimti sprendimą. Be to, yra specifinių, nedidelių serijų gaminių, kurių automatizuoti tiesiog neverta – juose rankų darbas ir darbuotojo patirtis lieka esminiai kokybės garantai“, – sako M. Šeštokas.

Apie tai, kiek per 25 metus pasikeitė pati gamyba ir įmonė, bene geriausiai gali papasakoti žmonės, savo akimis matę beveik visą jos istoriją.

Kaunietis Rimantas Tilas „Kitron“ pradėjo dirbti vos 22-ejų, neseniai grįžęs į Kauną po energetikos ir elektronikos studijų Norvegijoje. Tuo metu įmonėje dirbo vos keliasdešimt žmonių.

„Buvau pirmasis gamybos planuotojas – priimdavau užsakymus iš kitų „Kitron“ gamyklų, keldavau juos į sistemą, rūpinausi produkcijos išvežimu“, – prisimena R. Tilas.

Per beveik ketvirtį amžiaus jis dirbo projektų vadovu, ilgą laiką – gamybos vadovu, o šiandien eina veiklos efektyvumo ir kokybės vadovo pareigas visos „Kitron“ grupės mastu bei dirba vienoje komandoje su kolegomis iš grupės gamyklų skirtingose šalyse.

„Vienoje pozicijoje turbūt nebūčiau tiek metų išbuvęs. Keičiau pareigas, augau, mokiausi ir kaskart keičiant pozicijas mane lydėjo jausmas, kad pradedu dirbti naujame darbe, nors įmonė visada buvo ta pati“, – šypsosi R. Tilas.

Paklaustas, kas jį beveik ketvirtį amžiaus išlaikė vienoje įmonėje, jis mini organizacijos kultūrą, veiklos stabilumą ir tai, kad duoti pažadai visada yra įvykdomi.

Žmonėms, neturėjusiems patirties elektronikos gamyboje, pasak R. Tilo, neretai netikėta būna ir pati darbo aplinka.

„Mūsų gamyba yra švari ir moderni. O paties darbo galima nesunkiai išmokti – vos mėnuo ar du ir įsivažiuoja net jokios patirties elektronikos gamyboje neturėję darbuotojai“, – pasakoja jis.

Panašių karjeros istorijų įmonėje yra ir daugiau: nemažai dabartinių specialistų bei komandų vadovų savo kelią „Kitron“ pradėjo nuo gamybos operatoriaus pozicijos.

„Mums svarbu, kad žmonės turėtų galimybę augti kartu su įmone. Galbūt todėl turime nemažai darbuotojų, kurie mūsų įmonėje dirba 10, 15 ar 20 metų, o kai kurie išeina, bet po kurio laiko vėl sugrįžta. Manau, tai lemia ir įmonės veiklos stabilumas, ir darbo aplinka, ir galimybė per karjerą išbandyti labai skirtingus projektus“, – teigia „Kitron“ grupės viceprezidentas Centrinei ir Rytų Europai M. Šeštokas.