Atkartoti istorijos padiktuotas gaires ir diegti šiuolaikiniam miestui būdingas inovacijas. Tokius tikslus kelia Kauno Ąžuolyno prieigose suprojektuoto modernaus sporto ir sveikatingumo komplekso autoriai. Sveikos gyvensenos centras su dienos SPA taps atvira ir plačiai prieinama erdve vietoje ligšiol tvora apjuostų sovietmetį menančių teniso kortų. Siekiant apsaugoti želdynus nuo bet kokios intervencijos, darbai planuojami taip, kad nebūtų paliestas nė vienas medis. Daugiau traukos objektų
Renesansą išgyvenančios Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio erdvės tampa vis stipresniu traukos centru: atgijęs Ąžuolynas, naujam gyvenimui prikeltas Dainų slėnis, rekonstruotas Dariaus ir Girėno stadionas su Sporto hale, baigiamas statyti Lengvosios atletikos maniežas greta Lietuvos sporto universiteto. Čia pat savo būstinę iš Vilniaus perkėlė ir Lietuvos futbolo federacija.
Tokią pozityvių pokyčių virtinę Kaune netrukus praturtins dar vienas glaudžiai susijęs plėtros projektas.
Grožio ir sveikatos centro „Fi Clinica“ kieme, adresu Sporto g. 3, numatytas modernus kompleksas – dienos
SPA su sveikos gyvensenos, sporto diagnostikos bei reabilitacijos centru, medicininio turizmo poreikius atliepiantis viešbutis ir gyvenamieji apartamentai. Tiesa, pastarieji užims tik trečdalį bendro ploto.
Siekiama, kad būsimas objektas integraliai papildytų miesto kuriamą infrastruktūrą šioje sportu alsuojančioje Kauno dalyje šalia Ąžuolyno.
Dominuojanti funkcija – kvalifikuotos sveikatinimo paslaugos – pasitarnaus tiek kauniečiams, miesto svečiams, tiek ir aplink besitreniruojantiems profesionaliems atletams.
Naujose erdvėse įsikurs kineziterapeutai, gyvensenos medicinos ekspertai, mitybos specialistai, taip pat pilateso bei jogos treneriai. Teikiamų paslaugų spektrą papildys greta veikiantis medicininių tyrimų centras.
Būsimi sporto ir sveikatingumo namai šalia Ąžuolyno / Organizatorių nuotr.
Pirmieji dialogai su federacijomis rodo stiprų potencialą: sportininkus vienijančios organizacijos pasirengusios bendradarbiauti sveikatos tyrimų bei diagnostikos srityje.
Ne mažiau aktualu gilinti žinias bei patirtį sveikos mitybos planavime. Visa tai leis plėtoti edukacines veiklas apie palankią gyvenseną jaunajai atletų kartai.
Netrukus žadama plačiau pristatyti naujoves vaikų bei jaunimo sveikatinimo tema.
Nepalies nė vieno medžio
Būsimos naujovės iškils sovietmečiu įrengtų teniso kortų plote (Sporto g. 3). Jie pastatyti 1987 metais ir po to keliskart rekonstruoti. Iki tol čia žiemomis veikdavusi lauko čiuožykla, o šiltuoju metų laiku – sporto aikštelė po atviru dangumi.
Nors šis plotas nepatenka į Ąžuolyno teritoriją, jautri besiribojančio parko kaimynystė paskatino visuomenės diskusijas, prie kurių netruko prisijungti ir politikoje dalyvaujantys vietos bendruomenės atstovai.
Statytojai tvirtai įsipareigoję, kad nebus paliestas nė vienas medis. Apsisaugant nuo galimos intervencijos bei poveikio aplinkai, konsultuotasi su kompetentingais specialistais. Dendrologai užtikrina, kad darbai neturės įtakos greta augančių želdinių šaknims.
Viešojoje erdvėje pasirodė klaidinančių spekuliacijų, bandant manipuliuoti praeities įvykiais apie tariamai čia kilusias Lietuvos lauko teniso ištakas.
Projekto autoriai atliko detalią analizę, remdamiesi archyvuose saugoma ikonografine medžiaga.
Praėjusio amžiaus 4–5 dešimtmečiais užfiksuotos aerofotografijos akivaizdžiai patvirtina objektyvius faktus: pirmosios Kauno teniso klubo aikštelės Ąžuolyne dar tarpukariu pradėjo veikti kitur. Vienos jų buvo įkurtos tuometiniame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos Kauno stadione, kitos – šalia dabartinių kortų, bet ne jų vietoje.
Istorinis Kauno „Ąžuolyno“ planas / Organizatorių nuotr.
Istorinių duomenų fragmentai parodė, kad antrieji teniso kortai iškilo kaimyniniame plote, kiek arčiau pagrindinių LSU rūmų.
Taigi planuojamo sporto ir sveikatingumo centro sklype, adresu Sporto g. 3, lauko teniso aikštynas pradėjo veikti tik 1987-aisiais. Nuo tarybinių metų rakečių sportas čia tegyvavo mažiau nei keturis dešimtmečius. Visą šį laiką segmentine tvora atribota teritorijos dalis buvo prieinama ribotam teniso entuziastų ratui.
Teniso lopšys – kitose vietose
Tarpukarinė spauda patvirtina, jog didžiausia lauko teniso koncentracija anuomet telkėsi aplink stadioną.
Antai 1936-ųjų gegužės 5 d. „Lietuvos aido“ numeryje išsamiai aprašoma, jog pagrindinės stadiono tribūnos talpino iki 3 tūkst. žiūrovų, čia pat buvo papildomos dengtos apie 1000 vietų, o šalia turėjo „reprezentacinę teniso aikštelę su 1200 vietų sėdimomis tribūnomis bei 500 stovimų vietų“.
Anot istorikų, būtent tai gali būti laikoma Lietuvos teniso lopšiu, kadaise „Vytauto kalne“ davusiu pradžią tolesniam šios sporto šakos vystymuisi mūsų šalyje. Vos tik Ąžuolyne buvo įrengti profesionalūs teniso kortai, 1929 m. rudenį juose pirmąkart suorganizuotas Kauno teniso klubo tarptautinis turnyras.
Autentiškas laikinosios sostinės periodo derinys atkartotas ir dabar – šiuolaikiški teniso kortai atkurti Dariaus ir Girėno stadiono teritorijos krašte virš aukštu žemiau įrengto automobilių parkingo.
Sporto ir medicinos derinys
Gilinantis į praėjusio amžiaus Kauno istorijos įvykius, ne mažiau aktuali tampa šiandieninio Lietuvos sporto universiteto priešistorė. Pirmoji idėja šiai įstaigai užgimė beveik prieš šimtmetį, o realios „Fiziško auklėjimo rūmų“ statybos prasidėjo 1932-aisiais.
Prezidentas A. Smetona tai laikė valstybinės reikšmės projektu. Urbanistikos ekspertai pripažįsta, jog ši miesto dalis istoriškai susijusi su reprezentacine Kauno miesto plėtra.
Jau tuomet buvo planuojama strateginė „mokslo instituto“ kryptis – bendradarbiauti su Medicinos fakultetu įrengiant „gydymo ir antropometrijos skyrių su Rentgeno prietaisais ir diametrija“.
Istorines sąsajas tarp sporto ir medicinos mokslų nusiteikę atkartoti ir būsimo komplekso iniciatoriai – privataus kapitalo investuotojai.
Projekto autoriai siekia kurti tvarų santykį su Ąžuolyno parko kaimynyste tiek funkciškai, tiek ir architektūriniais sprendiniais, darniai atliepiant bendrą istorinį Kauno tarpukario modernizmo kontekstą.
Novatoriškas sporto bei sveikatingumo centras apjungs platų paslaugų spektrą: nuo tyrimų, diagnostikos iki reabilitacijos, atsistatymo procedūrų, sveikos bei aktyvios gyvensenos principų, palankios mitybos planavimo – tiek sporto profesionalams, tiek ir kiekvienam entuziastui.
Būsimi sporto ir sveikatingumo namai šalia Ąžuolyno / Organizatorių nuotr.
Nauja kokybė ir kiekybė
Senųjų Ąžuolyno kortų konversija neturės pastebimos reikšmės lauko teniso entuziastams, mat per paskutinį dešimtmetį aikštynų pasiūla Kauno mieste keleriopai išaugo. Lygiagrečiai kyla susijusių aptarnavimo paslaugų lygis. Sparti plėtra numatoma ir toliau.
Vien Islandijos plente įsikūrusiame „Tennis Space“ komplekse įrengta 16 lauko ir vidaus kortų.
Maža to, artėja naujas kokybinis ir kiekybinis šuolis: Noreikiškėse rengiamasi statyti didžiausią Europoje teniso, padelio ir skvošo centrą „Tennis Space II“. Čia vien lauko tenisui iš viso planuojama dedikuoti 20 aukščiausių standartų aikštelių viduje ir net 30 – po atviru dangumi.
Atvirą aikštynų kompleksą Aleksote, Dariaus ir Girėno gatvėje, taip pat projektuoja ir Kauno miesto savivaldybė.
Didėjant pasiūlai bei stiprėjant konkurencinei aplinkai, sovietmetį menantys Ąžuolyno teniso kortai praranda savo buvusį patrauklumą.
Per 5 mėnesius trunkantį sezoną paskutiniu metu juose apsilankydavo vos apie 800 žmonių. Šio sporto entuziastai mieliau renkasi atokesniuose miesto mikrorajonuose įsikūrusias bei patogiau pasiekiamas erdves su šiuolaikiška infrastruktūra.
Įgyvendinus būsimo sporto, sveikatingumo ir apgyvendinimo paslaugų komplekso projektą šalia Ąžuolyno, potencialių lankytojų srautas, prognozuojama, išaugtų bent iki 3500–4000 žmonių kasmet, tuo pačiu atnešdamas nepalyginamai didesnę pridėtinę vertę visam miestui.