Apmuitinus smulkias prekes iš Kinijos Europoje steigiami sandėliai, bet muitą teks mokėti

Nuo liepos 1-osios Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojant mažos vertės – iki 150 eurų – siuntų iš trečiųjų šalių muitams, Estijos kapitalo siuntų ir logistikos bendrovės „Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga teigia, kad efektyvinant logistiką steigiami sandėliai Europoje. Tačiau, pasak jo, siunčiant prekes iš jų jos vis tiek bus apmokestintos.

Tuo metu ekonomistė sako, kad Kinijos įmonės tokiu būdu gali bandyti apeiti muitus. Vis dėlto, pasak Indrės Genytės-Pikčienės, apmokestinus smulkių prekių iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių importą laimės Europos prekybininkai.

„Sandėliai (Europoje – BNS) yra atidarinėjami. (...) Vėlgi, tai nėra mokesčių vengimas, nes bet kurią į Europą įvežamą siuntą, ar per sandėlį, ar tiesiai, vis tiek turi įmuitinti ir sumokėti muitus. Jie šiek tiek skiriasi: jeigu bus tiesiogiai fiziniam gavėjui, tai bus trys eurai už tą prekės kodą, jeigu padeda į sandėlį, kažkiek skiriasi ta klasifikacija, bet vėlgi, tai nėra mokesčių vengimas. (...) Tai yra daugiau turbūt efektyvinimas logistikos. Bet nematome, kad tai būtų tendencija, kad visos prekės dabar bus siunčiamos per Europą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė T. Drunga.

„Logistika iš Kinijos yra labai gerai išvystyta, prekes žmonės gauna pakankamai greitai, dažniausiai savaitės, 10 dienų bėgyje“, – pridūrė jis.

Tuo metu „Artea“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė mano, kad Kinijos įmonės bandys apeiti muitus pirmiausia siųsdamos prekes į sandėlius Europos šalyse ir tik vėliau iš jų – pirkėjams.

„Visai įmanoma, kad tos pačios Kinijos platformos, kurios siųsdavo tiesiogiai prekes, gali pradėti ieškoti būdų, kaip išvengti ar suefektyvinti, ar apeiti šitą muitą ir viena iš tų rizikų yra, kad kurs sandėlius pačioje Europoje ir tie siuntimai vyks ne tiesiogiai iš Kinijos, bet jau keliaus iš kažkurios Europos Sąjungos šalies. Kažkiek galbūt ir bus efektyvesnis tas tiekimo tinklas, nebus daug pavienių siuntų tiesiogiai mažmeniniams vartotojams, bet bus galbūt efektyviau suvaldytas didmeninis tinklas ir tas procesas nebus toks žalingas gamtai“, – LRT radijui kalbėjo „Artea“ analitikė.

Jos teigimu, apmokestinus Kinijos ir kitų trečiųjų šalių smulkų importą daugiausiai naudos gaus Europos prekybininkai.

„Yra noras reaguoti į tokią kiniškų prekių importo dominaciją ir kažkiek ją apriboti, kad padidėtų vietos gamintojų konkurencingumas. Daugiausiai šitoje situacijoje pasiims jau Europos prekybininkai, kurie galbūt prekiauja iš dalies ir tais pačiais produktais. Tuo tarpu bus apribota didžiųjų prekybinių Kinijos platformų įtaka ir populiarumas mūsų regione“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kiekvienas vartotojas spręs, ir tas papildomas mokestis, tie papildomi trys eurai itin smulkioms siuntoms ir itin smulkioms prekėms gali tapti ir kritiniu apsisprendimo pirkti rodikliu“, – pridūrė ji.

Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Kazlauskas sako, kad už kelias tokios pat rūšies prekes nuo liepos bus taikomas trijų eurų mokestis, tačiau įvežant, pavyzdžiui, trijų skirtingų rūšių prekes mokestis sieks jau devynis eurus.

„Atvežamos yra vienos rūšies prekės, pavyzdžiui, penkios vienodos plastikinės dėžutės. Už visas tas penkias plastikines dėžutes būtų mokamas trijų eurų muitas. Nepriklausomai, kiek prekių vienetų yra siuntoje, jeigu jos yra vienos rūšies, neviršija 150 eurų, taikomas trijų eurų muitas“, – LRT radijui sakė departamento atstovas.

Kaip rašė BNS, ES finansų ministrai pernai lapkritį susitarė panaikinti visoje ES taikomą muitų lengvatą mažos vertės siuntoms iš Kinijos platformų, o gruodį nusprendė nuo šių metų liepos 1 dienos visoms tokioms siuntoms taikyti trijų eurų mokestį.

Lietuvos muitinė tuomet teigė, kad mažos vertės siuntoms taikomas atleidimas nuo importo muito sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams. Be to, šios siuntos dažnai siejamos su sukčiavimu, kelia riziką vartotojų sveikatai, saugumui ir aplinkai.

Europos Komisijos duomenimis, vien 2024 metais į ES pateko apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, o daugiau nei 90 proc. jų atkeliavo iš Kinijos.