Dauguma Lietuvos porų finansinius
klausimus sprendžia be konfliktų – „Citadele“ banko inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad 56 proc. respondentų,
turinčių antrąją pusę, dėl pinigų su partneriu nesipyksta. Tose porose, kur
nesutarimų vis dėlto kyla, dažniausiai ginčijamasi ne dėl paskolų ar skirtingų
pajamų, o dėl nenumatytų išlaidų ir didesnių pirkinių. Apklausos duomenimis, tarp santykiuose
esančių respondentų 13 proc. dažniausia finansinių nesutarimų priežastimi
įvardijo nenumatytas išlaidas, 11 proc. – didelius pirkinius, dar 7 proc. –
taupymą. Tuo metu dėl pajamų skirtumų dažniausiai nesutaria tik 5 proc.
apklaustųjų, o paskolos konfliktų priežastimi tampa vos 1 proc.
Konfliktus dažniausiai sukelia netikėti
sprendimai
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių
klientų patirties tobulinimo vadovės Rasos Narės, apklausos rezultatai rodo,
kad finansiniai konfliktai porose dažniau kyla ne dėl to, kiek partneriai
uždirba, o dėl to, kaip planuojamos bendros išlaidos ir kaip poros
pasirengusios netikėtoms situacijoms.
„Finansinis
stabilumas poroje prasideda nuo susitarimų. Net ir gaunant mažesnes pajamas
galima išvengti daugelio konfliktų, jei partneriai reguliariai kalbasi apie
biudžetą, kartu planuoja didesnius pirkinius ir kaupia bent minimalią finansinę
pagalvę. Dažniausiai konfliktus sukelia ne pats pinigų trūkumas, o skirtingi
lūkesčiai ir netikėti finansiniai sprendimai”, – sako banko atstovė.
Anot jos, poros neretai daro klaidą
manydamos, kad apie pinigus reikia kalbėtis tik tada, kai kyla problema. „Kur
kas naudingiau finansinius klausimus aptarti iš anksto – planuojant didesnius
pirkinius, atostogas ar taupymo tikslus. Tuomet netikėtos išlaidos tampa ne
konflikto priežastimi, o bendrai sprendžiama situacija“, – sako ji.
Finansiniai nesutarimai keičiasi kartu su
gyvenimo etapu
Apklausos duomenys rodo, kad keičiantis
amžiui ir gyvenimo etapui keičiasi ir finansinių nesutarimų priežastys. 18–29
metų amžiaus respondentai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai nesutaria
dėl taupymo (13 proc.) bei didesnių pirkinių (11 proc.). Būtent šioje amžiaus
grupėje mažiausia dalis respondentų nurodė, kad dėl pinigų su partneriu nekyla
jokių nesutarimų.
30–39 metų gyventojams dažniausia
konfliktų priežastis yra dideli pirkiniai – juos nurodė 14 proc. apklaustųjų. Pasak
R. Narės, šiame gyvenimo etape poros dažniausiai priima reikšmingiausius
finansinius sprendimus – įsigyja būstą, kuria namus, planuoja šeimos biudžetą,
todėl natūralu, kad būtent didesnės išlaidos tampa dažnesniu diskusijų objektu.
40–49 metų amžiaus grupėje ryškiausia
nesutarimų priežastis – nenumatytos išlaidos. Jas kaip pagrindinę konfliktų
priežastį įvardijo 17 proc. respondentų. Tuo metu 50–59 metų respondentai
išsiskiria didžiausia finansine ramybe – net 65 proc. esančių santykiuose
nurodo, kad dėl pinigų su partneriu nesipyksta.
Finansiniai įpročiai formuojasi kartu su
santykiais
Pasak R. Narės, apklausos rezultatai
leidžia manyti, kad porų požiūris į finansus ilgainiui tampa brandesnis.
„Kartu gyvenant ilgiau partneriai geriau
pažįsta vienas kito finansinius įpročius, aiškiau pasidalija atsakomybėmis ir
lengviau priima bendrus sprendimus. Todėl natūralu, kad vyresnėse amžiaus
grupėse finansinių nesutarimų matome mažiau nei tarp jaunesnių porų, kurios dar
tik kuria bendrus finansinius įpročius“, – sako ji.
Anot jos, finansiniai iššūkiai skirtingais
gyvenimo etapais keičiasi, tačiau gebėjimas dėl jų susitarti ilgainiui tampa ne
mažiau svarbus nei pačios pajamos.