Apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje – mažiau optimizmo nei prieš metus

Tokius duomenis gavo Užimtumo tarnyba (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praėjusių metų pabaigoje atlikusi kasmetinį darbdavių nuomonės tyrimą. Jo metu, anot UT atstovės Mildos Jankauskienės, buvo apklausta 2,6 tūkst. šalies įmonių ir įstaigų, iš jų 0,2 tūkst. – apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje.

Keitėsi ir apgyvendimo bei maitinimo paslaugų sektoriaus darbdavių įvardijami iššūkiai. 2024-aisiais sumažėjo šiame sektoriuje veikiančių įmonių, kurios iššūkiu įvardijo dideles energijos sąnaudas ar infliaciją, tačiau daugėjo susidūrusių su sunkumais dėl darbo užmokesčio didinimo bei pardavimų mažėjimo.

„Kas antras darbdavys kaip svarbiausius iššūkius praėjusiais metais, įvardijo darbo užmokesčio didinimą ir produktų brangimą. Kas trečias nurodė patyręs sunkumų dėl energijos sąnaudų bei minimalaus darbo užmokesčio augimo, kas ketvirtas – dėl pardavimų mažėjimo“, – teigė UT direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. – Ne viena įmonė apklausoje skauduliu įvardijo augusį pridėtinės vertės mokestį (PVM).“

Santūresnes nuotaikas šiame sektoriuje atspindi ir darbuotojų paklausos pokyčiai. 2024 metais apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės skelbė 11,5 tūkst. laisvų darbo vietų – dešimtadaliu arba 1,3 tūkst. mažiau nei 2023-aisiais. Terminuoto darbo pasiūlymų skaičius liko nepakitęs. Pernai intensyviai darbuotojų ieškota artėjant vasaros sezonui, daugiau nei 2023 metais darbo pasiūlymų buvo skelbiama Palangoje.

Visgi, ilgalaikiam darbui darbuotojų ieškota mažiau nei prieš metus ar dvejus, smuktelėjo darbuotojų paklausa didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune.

Nepaisant pasyvesnės darbuotojų paieškos, įtampa dėl darbuotojų trūkumo šiame sektoriuje išlieka. Pernai kas antra apgyvendinimo ir maitinimo įmonė nurodė patyrusi sunkumų ieškant ir pritraukiant reikiamų darbuotojų. Tiek pat darbdavių mano, kad susidurs su šiuo iššūkiu ir šiemet.

„Čia aktualus kvalifikuotų darbuotojų stygius. Vien virėjams 2024 m. skelbta 5,2 tūkst. laisvų darbo vietų – pusantro karto daugiau nei buvo tokio darbo paieškas pradėjusių asmenų“, – sakė G.rbdaviaiSinkevičė.

Anot jos, pernai ieškota 2,6 tūkst. padavėjų, 1,7 tūkst. barmenų, 0,7 tūkst. greitojo maisto ruošėjų, 3,7 tūkst. virtuvės pagalbininkų. Pastariesiems skirtų darbo pasiūlymų pasirinkimas buvo didžiausias per penkerius metus.

Personalo trūkumą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonės sprendžia ne tik ilgindamos darbuotojų paieškos laiką, mažindamos reikalavimus kandidatams, bet ir įdarbindamos užsieniečius. Šių metų pradžioje tokią veiklą vykdančiose įmonėse dirbo 5,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Iš jų didžioji dalis (2,4 tūkst.) įdarbinti virėjais.

Pusė apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje Lietuvoje dirbančių trečiųjų šalių piliečių – ukrainiečiai (3,2 tūkst.). Į gausiausių šiame sektoriuje dirbančių užsieniečių penketuką patenka ir baltarusiai (500), indai (400), kartvelai, kirgizai (po 200).

Užimtumo tarnybos pranešime pažymima, jog kasmetinė UT atliekama darbdavių apklausa rodo, kad aktualiausi sunkumai šiame sektoriuje – darbuotojų trūkumas, minimalios mėnesio algos augimas, brangstantys produktai ir pardavimai.