„Scrollinimas“ be pabaigos: kada socialiniai tinklai tampa problema?

Šiame epizode dėmesys sutelkiamas į socialinių tinklų vartojimą, kuris, nors dar nėra oficialiai įvardijamas kaip diagnozė tarptautiniuose klasifikatoriuose, specialistų praktikoje vis dažniau siejamas su emociniais sunkumais ir kasdienės rutinos sutrikimais. Laidoje aiškinamasi, kodėl šį reiškinį tiksliau vadinti probleminiu vartojimu, kokie požymiai signalizuoja, kad laikas sunerimti, ir kaip socialinės platformos, sukurtos išlaikyti mūsų dėmesį, veikia elgesį bei savijautą.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/12/27/sveikata/priklausomybe-pornografijai-problema-kurios-vis-dar-nepripazistame-video/

Laidą veda „Kas vyksta Kaune“ žurnalistas Aleksandras Znamerovskis. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje šiuo metu nėra specifinio „socialinių tinklų priklausomybės“ gydymo modelio, nes reiškinys dar nėra pilnai institucionalizuotas kaip diagnozė, tačiau institucijos problemos mastą mato – laidoje minima Sveikatos apsaugos ministerijos intencija įtraukti socialinių tinklų priklausomybės temą į teikiamų paslaugų indikacijas.

Apie psichologinius ir praktinius šio reiškinio aspektus kalba psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas. Jis akademiškai atsargiai vertina „priklausomybės“ terminą, tačiau pabrėžia, kad realiame gyvenime socialinių tinklų vartojimas gali kelti rimtų sunkumų. Anot jo, problemą dažniausiai išduoda pokyčiai: prastėjantis miegas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, higienos ir savirūpos nusilpimas, emocinis „aptirpimas“ ir jausmas, kad žmogus nebegali sustoti net bandydamas riboti laiką. Mykolas taip pat aptaria panašumus su kitomis elgesio priklausomybėmis – ypač „nereguliaraus atlygio“ mechanizmą, kuris primena lošimų logiką: niekada nežinai, kada gausi „apdovanojimą“, todėl vis grįžti tikėdamasis kito įdomaus įrašo ar reakcijos. Laidoje aptariami ir psichologiniai veiksniai, kurie skatina vartojimą: dopamino sistema, dėmesio ir įvertinimo poreikis, noras pabėgti nuo nerimo ar depresinių būsenų. Kalbant apie jaunimą, akcentuojama „online“ realybė – nuo „ghostingo“ iki elektroninių patyčių, kurios gali tapti reikšminga emocinių sunkumų priežastimi. Laidos pabaigoje paminimos pagalbos galimybės – emocinė parama per „Jaunimo liniją“ bei konsultacijos pas psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus.

Komunikacijos mokslo perspektyvą pateikia VDU Viešosios komunikacijos katedros vadovė Kristina Juraitė. Ji aiškina, kad socialiniai tinklai veikia per labai stiprius psichologinius motyvus: pripažinimo laukimą, emocinį įsitraukimą, matomumo troškimą. Kartu ji aptaria, kaip socialiniai tinklai keičia visuomenės bendravimą ir viešąją erdvę: informacija vartojama fragmentiškai, formuojasi burbulai, silpsta susikalbėjimo įgūdžiai, o santykis su kitu žmogumi kartais tampa instrumentinis – orientuotas ne į dialogą, o į savo reakcijų išliejimą.

Pabrėžiamas atsakomybės klausimas: jos negalima perkelti vien vartotojui, nes technologijos kuriamos taip, kad skatintų įsitraukimą, todėl svarbios ir platformų kūrėjų, valdžios institucijų bei tarptautinio reguliavimo priemonės.

Laidoje aptariama ir dezinformacijos logika: ji dažniausiai taikosi į emocijas, o temos, kurios skaldo visuomenę, tampa palankiu pagrindu manipuliacijoms. Praktinėje plotmėje pašnekovė išskiria, kas padeda – vartojimo refleksija, bendravimo kultūros stiprinimas šeimoje ir mokykloje, aiškūs susitarimai (pavyzdžiui, telefonų ribojimas pamokų metu, paaiškinant, kodėl to reikia).