Širdies ligos vyrams ir moterims smogia skirtingai: gydytoja įvardino simptomus, kurių nereikėtų nurašyti nuovargiui

„Kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas negalime vyrams ir moterims visais atvejais taikyti vienodo rizikos profilio. Vyrams ateroskleroziniai procesai dažniausiai išryškėja jaunesniame amžiuje, todėl ir miokardo infarktas juos gali ištikti anksčiau. Moterų rizika ryškiau didėja vyresniame amžiuje, ypač artėjant menopauzei ir po jos“, – sako gydytoja kardiologė R. Masiulienė.

Vienas ryškesnių skirtumų tarp lyčių atsiskleidžia kalbant apie aterosklerozę – procesą, kai arterijų sienelėse kaupiasi cholesterolio ir kitų medžiagų sankaupos, formuojasi aterosklerozinės plokštelės.

Vyrams aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga paprastai išsivysto anksčiau, dažniau nustatoma sunkesnė vainikinių arterijų aterosklerozė. Dėl šių skirtumų miokardo infarktas vyrus vidutiniškai ištinka maždaug dešimtmečiu anksčiau nei moteris.

„Širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių – genetika, amžius, hormonai, gyvenimo būdas, gretutinės ligos. Moterų organizme iki menopauzės estrogenai turi palankios įtakos kraujagyslių funkcijai ir lipidų apykaitai. Todėl vaisingo amžiaus moterims aterosklerozinė širdies liga dažniausiai pasireiškia vėliau nei panašaus amžiaus vyrams. Vis dėlto hormonų poveikio negalima vertinti kaip garantuotos apsaugos – jaunos moterys taip pat gali sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – aiškina gydytoja.

Artėjant menopauzei situacija keičiasi. Mažėjant estrogenų koncentracijai kinta jų poveikis cholesterolio apykaitai ir kraujagyslėms, o arterinė hipertenzija vyresniame amžiuje tampa dažnesnė tarp moterų. Kartu gali keistis kūno riebalų pasiskirstymas, metaboliniai rodikliai, todėl šiame gyvenimo etape verta atidžiau vertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Miokardo infarktas tiek vyrams, tiek moterims dažniausiai siejamas su skausmu ar diskomfortu krūtinėje. Jis gali būti jaučiamas kaip spaudimas, veržimas, sunkumas, plisti į ranką, petį, kaklą, nugarą ar žandikaulį.

Tačiau moterims kartu gali dažniau pasireikšti ir kiti požymiai, kurie dažnai pateisinami pervargimu, stresu, miego trūkumu ar virškinimo sutrikimu.

„Moteris dažniau kartu su skausmu krūtinėje gali varginti ryškus dusulys, pykinimas, silpnumas, neįprastas nuovargis. Vertinant situaciją svarbu, ar simptomai atsirado staiga, ar jie stiprėja, ar kyla fizinio krūvio metu ir ar tokia savijauta žmogui nebūdinga“, – pasakoja R. Masiulienė.

Apie širdies problemą gali įspėti ir palaipsniui atsirandantys pokyčiai. Jei žmogus anksčiau be vargo užlipdavo kelis aukštus, o dabar turi sustoti dėl dusulio, greičiau pavargsta eidamas įprastu tempu, jaučia širdies plakimą ar permušimus, pastebi kojų tinimą, verta išsiaiškinti priežastį. Šie simptomai būdingi įvairioms sveikatos būklėms, tačiau gali rodyti ritmo sutrikimus, išeminę širdies ligą ar širdies nepakankamumą.

„Pasitikrinti verta, kai atsiranda anksčiau nebūdingas dusulys, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, kartojasi širdies permušimai, svaigsta galva ar tinsta kojos. O staiga atsiradęs stiprus arba nepraeinantis krūtinės skausmas ar spaudimas, ypač lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, didelio silpnumo, yra signalas nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tokiais atvejais laukti, kol savijauta pagerės savaime, pavojinga“, – pabrėžia kardiologė.

Vertinant moters širdies ir kraujagyslių ligų riziką reikšminga informacija gali slypėti gerokai ankstesniuose gyvenimo etapuose. Preeklampsija, nėštumo metu atsiradusi hipertenzija, gestacinis diabetas, priešlaikinis gimdymas ar pasikartoję nėštumo praradimai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika vėlesniame amžiuje.

„Nėštumas yra didelis fiziologinis krūvis moters organizmui ir tam tikra prasme gali atskleisti polinkį į problemas, kurios vėliau taps reikšmingos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Jei nėštumo metu moteriai buvo nustatytas aukštas kraujospūdis, preeklampsija ar gestacinis diabetas, apie tai verta informuoti šeimos gydytoją ir kardiologą. Tokia informacija leidžia tiksliau įvertinti bendrą riziką ir nuspręsti, kokius rodiklius ateityje reikėtų stebėti atidžiau“, – sako R. Masiulienė.

Pavyzdžiui, preeklampsijos istorija siejama su didesne vėlesnės arterinės hipertenzijos, vainikinių arterijų ligos, insulto ir širdies nepakankamumo rizika. Reikšmės gali turėti ir gestacinis diabetas, nes po jo moterims išauga tikimybė vėliau susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, kuris pats yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Todėl pasibaigus nėštumui kartu su juo neturėtų būti pamirštos ir jo metu išryškėjusios sveikatos problemos.

Šiuos ir kitus rizikos veiksnius svarbu ne tik žinoti, bet ir laiku koreguoti. Nors kardiologinė reabilitacija dažniausiai siejama su sveikimu po infarkto ar širdies operacijų, ji gali būti naudinga ir anksčiau, nustačius širdies ir kraujagyslių ligų riziką. „Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre, įvertinus žmogaus sveikatos būklę ir fizinio krūvio toleranciją, sudaroma individuali programa, padedanti saugiai didinti fizinį pajėgumą ir valdyti rizikos veiksnius.

„Prevencijoje ne mažiau svarbu reguliariai tikrintis. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje gali dalyvauti 40–60 metų imtinai vyrai ir moterys. Patikrų dažnis priklauso nuo nustatytos rizikos – jos gali būti kartojamos kas 1–4 metus. Turint rizikos veiksnių ar pajutus širdies ligai būdingų simptomų, į gydytoją kardiologą reikėtų kreiptis nelaukiant šio amžiaus“, – sako „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė.