Seimo komitetas pritarė pataisoms, pagalbinį apvaisinimą siūlo leisti vienišoms nevaisingoms moterims

Parlamentarų, suinteresuotų institucijų ir grupių pasiūlymus baigęs svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.

Pagal dabartinį siūlymą, pagalbinis apvaisinimas būtų taikomas pilnamečiams sutuoktiniams, partneriams, taip pat kartu ne mažiau kaip metus gyvenančioms vyro ir moters poroms, turinčioms tikslą sukurti šeiminius santykius, taip pat – vienišoms moterims.

„Iš tikrųjų grįžom prie pradinio ministerijos varianto“, – BNS sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.

Procedūrą būtų leidžiama atlikti tik gydytojų konsiliumo sprendimu, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba kai siekiama išvengti sunkią negalią sukeliančios, gyvybei gresiančios ligos, sveikatos sutrikimo ir kai nėra medicininių kontraindikacijų, kad moteriai nepavyktų išnešioti bei pagimdyti vaiko.

Pasiūlymą pataisoms pateikęs „aušrietis“ Karolis Neimantas ragino paslaugas teikti tik šeimoms ar poroms, tačiau komitetas tam nepritarė.

Komitetas taip pat nesutiko su liberalų lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymu leisti vienišoms moterims pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūromis ir tuomet, kai joms nėra diagnozuotas nevaisingumas, jei už šias paslaugas jos susimokėtų pačios.

„Moterys, kurios nori susilaukti vaiko Lietuvoje, bet neturi partnerio, tokios galimybės ir toliau neturės. Kaip ir iki šiol, jos galės važiuoti į Latviją ar kitas šalis, kur pagalbinio apvaisinimo reguliavimas yra liberalesnis“, – feisbuke rašė politikė.

Svarstant kitus pakeitimus, pasiektas sutarimas dėl finansavimo paankstinimo – lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis bus pradedamas kompensuoti jau nuo 2027-ųjų, o ne 2029 metų.

Taip pat dėl embrionų šaldymo vaisingumo išsaugojimo tikslais nuspręsta kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad ši inicijuotų platesnes diskusijas su ekspertais ir parengtų naujus teisės aktų projektus.

„Kadangi yra neparuošti teisės aktai ir yra įvairūs bioetikos klausimai, tai nuspręsta, kad tai yra ateities klausimas“, – tikino A. Busila.

Pataisų Seimas ėmėsi dar balandį po to, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragino parlamentą priimti reikiamus įstatymus. Anot jo, tuomet būtų galima diskutuoti dėl dabartinių kompensavimo galimybių plėtros.

„Šiuo etapu reikėtų padaryti bent jau tai, ką įpareigojo Konstitucinis Teismas (...). Pirmiausia, turim užtikrinti teises, o paskui ir su kompensavimo mechanizmais judėti. Mano vertinimu, demografinė situacija rodo, kad turėtų augti dėmesys, taip pat ir valstybės pagalba“, – žurnalistams sakė jis.

Ministerijos duomenimis, per septynerius metus nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu iki šiol galiojusia tvarka, leidusia procedūrą susituokusioms poroms, gimė 2,8 tūkst. vaikų.

Iki naujo įstatymo priėmimo ministerija leidžia gydymo įstaigoms toliau teikti paslaugas.