Nepaisant SAM taikomų priemonių, eilės pas gydytojus nemažėja

Valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, dėl to būtina ieškoti efektyvesnių sprendimų.

„Kai pas gydytoją tenka laukti mėnesius, o regionuose žmonės negali gauti pagalbos arti namų, pažeidžiamas esminis principas – visiems vienodai prieinama sveikatos sistema. Ilgos eilės ir teritoriniai netolygumai nėra nei neišvengiami, nei pateisinami“, – antradienį išplatintame pranešime cituojama I. Segalovičienė.

„Tai – ne nauja problema, iki šiol dėtos pastangos jai spręsti nebuvo pakankamai išbaigtos ir veiksmingos. Šiandien akivaizdu, kad reikia ne pavienių žingsnių, o žymiai didesnių, sutelktų ir intensyvių veiksmų, kad sistema tarnautų žmonių sveikatai“, – sakė valstybės kontrolierė.

Įgyvendindama Valstybės kontrolės ankstesnio audito „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir orientacija į pacientą“ rekomendaciją, Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilių mažinimo priemonių planą 2023–2024 metams.

Juo buvo siekiama šalinti eilių susidarymo priežastis, gerinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau panaudoti turimus išteklius.

„Vertinimas rodo, kad ministerijai neturint informacijos apie priemonių įgyvendinimo mastą visose viešosiose gydymo įstaigose, nesant nustatytų priemonių įgyvendinimo rodiklių ir nevertinant pasiekto poveikio, nesudaromos prielaidos veiksmingai šalinti eilių susidarymo priežastis ir pasiekti paslaugų prieinamumo gerinimo tikslus“, – teigiama pranešime.

Valstybės kontrolės užsakymu atliktoje gyventojų apklausoje 73 proc. gyventojų pagrindine sveikatos sistemos problema dažniausiai įvardija ilgas laukimo eiles pas gydytojus. 2018 metais tokios nuomonės buvo 55 procentai.

Taip pat, anot Valstybės kontrolės, dažniau sunkumų registruodamiesi paslaugoms patiria kaimo gyventojai, jiems sunkiau patekti pas gydytojus arčiau namų.

Išankstinės pacientų registracijos duomenimis, trylikoje savivaldybių šeimos gydytojo paslaugų ilgiau nei septynias kalendorines dienas laukė daugiau nei pusė gyventojų.

Didžiausia gyventojų dalis, kur gydytojų specialistų, pavyzdžiui, dermatovenerologo, vizito laukė ilgiau nei 30 kalendorinių dienų nustatyta Radviliškio, Jonavos, Ignalinos rajonuose, Vilniaus mieste.

Anot Valstybės kontrolės, nesikeičia ir specialistai, kurių paslaugų laukiama ilgiausiai: hematologas, kardiologas, dermatovenerologas, ginekologas, ortodontas.

Be kita ko, vis daugiau gydymo įstaigų naudoja Išankstinę pacientų registravimo informacinę sistemą, kuri turi padėti pasirinkti greičiausią ar patogiausią vizito laiką pas gydytoją ir tolygiau paskirstyti pacientus tarp gydymo įstaigų. Tačiau sistema naudojasi tik dešimtadalis pacientų.

42 proc. apklaustų gyventojų vizitams registruojasi telefonu.

Pasak Valstybės kontrolės, daugiau nei pusė apklaustų gydymo įstaigų savo specialistų darbo krūvį vertina kaip didelį arba labai didelį.

Nustatytas 41 atvejis, kai gydytojų krūvis viršijo Darbo kodekso leidžiamą 1,5 etato. Yra specialistų, kurie dirba 2,75 etato.

Vertinimo duomenimis, kai kurie specialistai dirba nuo šešių iki dvylikos gydymo įstaigų, dažniausiai tai burnos chirurgai, akušeriai ginekologai, vaikų kardiologai.

„Kai gydytojų krūvis per didelis, kyla paslaugų kokybės rizika – gali nukentėti žmonių sveikata. Pavargęs gydytojas negali skirti tiek dėmesio, kiek reikia. O tai reiškia ne tik ilgėjančias eiles, bet ir galimas klaidas bei perdegimo riziką. Tokia situacija pavojinga tiek pacientams, tiek patiems medikams, todėl gydytojų darbo krūviai turi būti tinkamai reglamentuoti“, – teigė I. Segalovičienė.