Lietuvos Raudonasis Kryžius kviečia savanoriauti

Nutikus didelio masto krizei, jos valdymo sėkmė prasideda nuo žmogaus aiškaus žinojimo, kokia jo rolė, kuo jis gali padėti gerokai iki nutinkant nelaimei. Ligoninės yra viena iš tų vietų, kuriose Raudonojo Kryžiaus savanoriai bus labiausiai reikalingi didelio masto krizės metu.

PES savanoriai praktinių įgūdžių įgyja dar iki krizės mokydamiesi veikti išvien su medicinos personalu. Didžiųjų Lietuvos ligoninių Skubiosios pagalbos skyriuose šiuo metu savanoriauja apie 120 savanorių. Raudonasis Kryžius jau yra pasirašęs 7 bendradarbiavimo sutartis su Santaros klinikomis, Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, LSMU Kauno ligonine, Kauno klinikomis, Respublikine Klaipėdos ligonine, Klaipėdos Universitetine ligonine bei Respublikinėmis Šiaulių ir Panevėžio ligoninėmis.

Ligoninė savanoriui tampa ne tik vieta padėti šiandien, bet ir erdve įgyti patirties, kuri gali būti svarbi ekstremaliosios situacijos metu. Susipažinę su ligoninės aplinka, pacientų srautais ir darbo ritmu, savanoriai prireikus gali greičiau įsilieti į jau veikiančią sistemą.

„Ekstremaliosios situacijos metu papildomų rankų reikia iš karto, todėl geriausia, ką dabar galime padaryti, eiti stiprinti žinias ir turėti aiškią savo vietą veikimo nelaimės atveju algoritme. Karo atveju pagalba ligoninėms būtų viena esminių mūsų savanorių funkcijų, todėl mums reikia ne tik žmonių kiekio, bet ir pasiryžimo veikti ir jau sukaupto žinojimo, ką darai. O tam reikia mokytis ir naujų dalykų, pavyzdžiui, supratimo,  kaip veikia ligoninė, kad prireikus galėtų greitai įsilieti į jos darbą.  Sprendimas ateiti savanoriauti pas mus yra pirmas žingsnis į pasirengimą“, – sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

Šiuo metu Lietuvos Raudonasis Kryžius vienija 286 aktyvius PES savanorius, o daugiau nei 300 savanorių yra pasirengę prisijungti prireikus. Organizacijos tikslas – sutelkti bent 500 aktyvių savanorių, pasirengusių padėti gyventojams ekstremaliųjų situacijų metu visoje Lietuvoje.

PES savanorė Laura Reklaitienė prie LRK prisijungė netrukus po karo Ukrainoje pradžios. Šis įvykis paskatino ją susimąstyti, kaip pati elgtųsi krizės metu ir ar būtų pasirengusi veikti, jei tokia situacija nutiktų ir Lietuvoje.

„Noras padėti krizinėse situacijose kilo supratus, kad saugumą kuriame mes patys. Norėjau žinoti, kaip elgtis, o ne panikuoti. Savanorystė suteikė neįkainojamų pirmosios medicininės ir psichologinės pagalbos, krizių valdymo žinių, padėjo suprasti pačios sistemos veikimą. Žinojimas, kad galiu būti naudinga žmonėms ir medikams sunkiomis akimirkomis, suteikia pasitikėjimo ir ramybės“, – pasakoja L. Reklaitienė.

Lauros pamainos ligoninėje retai būna vienodos. Savanorė padeda pacientams užsiregistruoti, palydi juos pas specialistus, pristato tyrimus į laboratoriją, padeda pasiruošti procedūroms, sutvarkyti lovas. Ji pripažįsta, kad ne visada reikia ir konkrečios užduoties – kartais svarbiausia tiesiog pabūti šalia žmogaus, kuriam neramu.

„Atvykusi visada pirmiausia išsiaiškinu, kur tą dieną galiu būti naudingiausia. Bendrauju su pacientais ir jų artimaisiais, prireikus juos emociškai palaikau, prisidedu ten, kur labiausiai reikia pagalbos. Ligoninėje situacijos nuolat keičiasi, todėl svarbu gebėti greitai reaguoti, prisitaikyti ir išlikti ramiai“, – sako savanorė.

PES savanorį Ramojų Skirsgilą į savanorystę atvedė COVID-19 pandemija. 2020-aisiais, baimei ir nežiniai tvyrant ore, jis pamatė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus kvietimą prisidėti prie pagalbos Santaros klinikose.

„Geriausias būdas įveikti blogas nuojautas – kažką veikti. Žinutė apie renkamus savanorius į pagalbą Santaros klinikoms buvo pačiu laiku. Atsirado galimybė veikti, būti arti įvykių epicentro. Taip ir užsikrėčiau savanoryste“, – prisimena R. Skirsgilas.

Šiandien viena artimiausių PES veiklos sričių Ramojui yra slauga ir pirmoji pagalba. Ligoninės skubios pagalbos skyrių jis vadina vieta, kurioje kiekviena diena atneša vis naują istoriją.

„Čia viskas vyksta greitai ir nenuspėjamai. Kartais nutinka tai, ko nesitiki, o kartais susiduri su labai jautriomis akimirkomis. Į priimamąjį einu atviras viskam, nes nežinau, ko tikėtis. Čia atsiveria visos gyvenimo spalvos“, – sako jis.

Kartais būtent nedidelės, iš pirmo žvilgsnio paprastos akimirkos savanorystėje išlieka ilgiausiai. Vieną tokių Ramojaus atmintyje paliko pandemijos laikotarpis, kai iš stebėjimo palatos išlydima pacientė su ašaromis dėkojo jam už šypseną. Nors veidą dengė kaukė, moteris ją pastebėjo – šypsena, pasak jos, buvo matoma savanorio akyse.

Pasak L. Reklaitienės, žmones nuo savanorystės neretai stabdo abejonė, ar jie turi pakankamai žinių ir patirties. Tačiau PES savanoriai nuolat mokosi ir veikia komandoje.

„Baimė yra natūrali, tačiau niekas tavęs nesiųs į sudėtingą situaciją nepasiruošusio. Žinojimas, ką daryti, suteikia pasitikėjimo, o šalia visada yra žmonių, kurie padės ir palaikys“, – sako savanorė.

R. Skirsgilas svarstantiems prisijungti siūlo pirmiausia atrasti sritį, kurioje jų žinios ir gebėjimai galėtų būti naudingiausi.

PES savanorių pasirengimas neapsiriboja veikla ligoninėse. Jie dalyvauja pratybose su valstybės institucijomis ir tarptautiniais partneriais, mokosi teikti pirmąją ir psichologinę pagalbą, valdyti incidentus bei konfliktines situacijas, prisideda prie dingusių žmonių paieškos ir padeda bendruomenėms stiprinti pasirengimą krizėms.     „Jei norime būti pasirengę padėti kitiems, pirmiausia turime pasirengti patys. Tam nereikia būti mediku ar gelbėtoju – svarbiausia noras mokytis, veikti komandoje ir būti žmogumi, kuriuo kritiniu momentu galima pasikliauti. Kviečiu prisijungti prie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus PES savanorių. Kiekvienas naujas savanoris šiandien reiškia daugiau pasirengimo ir daugiau pagalbos galimybių rytoj“, – teigia I. Damulienė.