Kauniečio patirtis atskleidė kraujo donorystės reikšmę: „Jei ne kraujo perpylimas, nežinia kaip būtų pasibaigę“

Negalavimo priežastį po papildomų tyrimų išsiaiškinusio Stasio sveikata vis labiau gerėja, o jo asmeninė istorija puikiai parodo, kiek kraujo donorystė yra svarbi gelbėjant gyvybes ir grąžinant pacientus atgal į gyvenimą.

„Patarčiau nebijoti ir, jeigu tik yra galimybė, eiti duoti kraujo. Atlikti savotišką pareigą, po kurios bus gera žinoti, kad kažkam padėjai. Paaukotas kraujas labai svarbus daugumai žmonių, kurie serga sunkiomis ligomis ar turi gultis ant operacinio stalo“, – sako Stasys.

Liga Stasį užklupo netikėtai. Iki tol aktyvus ir rimtų sveikatos problemų neturėjęs kaunietis praėjusių metų pavasarį pradėjo jausti vis didėjantį silpnumą, greičiau pavargdavo, tapo sunkiau vaikščioti, vėliau pradėjo varginti ir naktinis pykinimas.

Artėjant rudeniui simptomai ryškėjo, todėl jis nedelsdamas kreipėsi į šeimos gydytoją. Atlikti kraujo tyrimai parodė ryškią mažakraujystę – hemoglobino kiekis buvo kritiškai sumažėjęs.

„Susiklostė situacija, kai laukti jau nebuvo galima. Pasitarus su šeimos gydytoja, buvau nukreiptas į LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyrių, kur buvau konsultuotas gydytojo transfuziologo ir man pasiūlyta atvykti gydymui į Terapijos dienos stacionarą. Tai buvo labai patogus sprendimas – dieną galėjau gauti reikalingą pagalbą, o vakare grįžti namo, būti su artimaisiais ir nenutraukti kasdienio gyvenimo“, – pasakoja Stasys.

Terapijos dienos stacionare jam buvo nedelsiant atliktas kraujo perpylimas, kuris greitai atstatė hemoglobino kiekį, pagerino savijautą ir leido tęsti tolimesnius išsamius tyrimus.

Ieškant mažakraujystės priežasties, buvo operatyviai atlikti papildomi tyrimai, kurie atskleidė rimtą, tačiau laiku diagnozuotą problemą – nustatytas inkstų navikas.

Ankstyvas ligos nustatymas leido greitai priimti sprendimus dėl tolesnės gydymo taktikos.

Po „žaliojo koridoriaus“ patekimo, kurį suorganizavo LSMU Kauno ligoninės gydytojai, Stasys buvo nukreiptas gydymui į LSMU Kauno klinikas, kur atlikta operacija ir pašalintas naviko pažeistas inkstas.

Po operacijos išryškėjo ir kiti negalavimai – atsirado žarnyno veiklos sutrikimų. Atlikus papildomus tyrimus, buvo nustatytas žarnyno nepraeinamumas (užsikimšimas), kurį sukėlė po labai senos traumos susiformavusios sąaugos. Chirurginės operacijos metu kliūtis buvo sėkmingai pašalinta, taip atstatant normalią žarnyno veiklą.

Šiuo metu paciento būklę dėl inkstų naviko nuolat stebi onkologai, o sveikatos būklės atstatymu ir stiprinimu rūpinasi LSMU Kauno ligoninės Terapijos dienos stacionaro darbuotojai.

„Pirminės išvados rodo, kad man nustatyta antra vėžio stadija. Tyrimai atliekami ir toliau. Svarbiausia – sugrįžo apetitas, jaučiuosi gerai. Nors svoris sumažėjęs ir jėgų dar ne tiek, kiek anksčiau, tikiu, kad pavasarį galėsiu visiškai laisvai grįžti prie aktyvios veiklos“, – sako Stasys.

Vyras džiaugiasi, kad kraujo perpylimas tapo atspirties tašku visame gydymo kelyje – jis padėjo atstatyti jėgas, nuosekliai atlikti tyrimus ir laiku pradėti gydymą.

Ši patirtis, pasak jo, dar kartą priminė, kaip svarbu neatidėlioti vizitų pas gydytojus ir kokią didelę reikšmę pacientų sveikimui turi kraujo donorystė – kiekvienas donoras prisideda prie realaus, apčiuopiamo pokyčio žmogaus gyvenime.

Tuo, kad gydymo įstaigas nuolat pasiektų reikalingas kraujo komponentų kiekis, kiekvieną dieną rūpinasi Nacionalinis kraujo centras (NKC), kuriame pernai kraujo donorai kraują aukojo rekordiškai daug – net 77 140 kartų.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas pabrėžia, kad tokios istorijos kaip recipiento Stasio, aiškiai parodo, jog kraujo donorystė nėra tik atskiras elementas, o yra gyvybiškai svarbi visai sveikatos sistemai.

„Dėkojame visiems esamiems kraujo donorams už jų sąmoningumą ir kviečiame toliau išlikti aktyviais, o tuos, kurie dar tik svarsto – nedvejoti. Donorų paaukotas kraujas kasdien naudojamas gydymo įstaigose visoje Lietuvoje – nuo sostinės Vilniaus iki mažesnių miestų.

Tiek planinėse operacijose, tiek netikėtose, kritinėse situacijose, kai gydant pacientus sprendimus reikia priimti nedelsiant. Tad svarbiausia nepamiršti, kad kiekvienas sprendimas paaukoti kraujo gali reikšti naują pradžią kitam žmogui, o juk niekada negali žinoti, kada pagalbos gali prireikti ir pačiam ar artimajam“, – sako jis.

Pasak NKC vadovo, ilgalaikei kraujo atsargų pusiausvyrai labai svarbūs yra tiek nuolat kraujo aukojantys donorai, tiek pirmą kartą prie donorystės prisijungiantys žmonės, nes jie pakeičia tuos, kuriems kraujo dėl amžiaus ar ligų aukoti jau nebegalima.

„Būtent donorų pastovumas ir naujų žmonių įsitraukimas leidžia mums tinkamai planuoti, pasiruošti ir būti pasirengusiems bet kokiai situacijai. Kai žmonės grįžta duoti kraujo dar kartą, o kiti ryžtasi ateiti pirmąjį, mes galime būti tikri, kad sistema veiks ir pacientai neliks be pagalbos. Tai suteikia medikams užtikrintumo, o pacientams – saugumo jausmą“, – teigia D. Gutauskas.

LSMU Kauno ligoninės direktorė prof. dr. Diana Žaliaduonytė pabrėžia, kad ligoninėje nuolat užtikrinamos visos galimybės prireikus atlikti kraujo ir jo komponentų perpylimus – tai neatsiejama daugelio gydymo sričių dalis ir dažnai lemiamas veiksnys paciento gyvybei išsaugoti.

„Situacijose, kai žmogaus gyvybei gresia pavojus, laikas ir pasirengimas yra lemiami. Mūsų ligoninėje kraujo komponentų perpylimo galimybė visuomet yra užtikrinama, tačiau tokie atvejai dažnai būna itin jautrūs ir kyla netikėtai. Jie reikalauja ne tik medikų profesionalumo, bet ir pakankamų kraujo atsargų, kurios turi būti prieinamos nedelsiant“, – sako ligoninės vadovė.

Pasak jos, būtent todėl itin svarbus visuomenės sąmoningumas ir atsakingas požiūris į kraujo donorystę. Kraujo poreikio neįmanoma suplanuoti iš anksto – kritinės situacijos kyla netikėtai, o tik nuolatinės atsargos leidžia medikams laiku suteikti pagalbą ir priimti gyvybiškai svarbius sprendimus.

„Todėl nuoširdžiai raginu visus, kurie gali, prisidėti prie kraujo donorystės ir nelaukti kritinių akimirkų. Kiekvienas donoras yra neįkainojamos pagalbos dalis. Tokios pacientų istorijos kaip Stasio aiškiai parodo, kad laiku paaukotas kraujas gali tapti tuo lūžio tašku, kuris išgelbsti gyvybę ir sugrąžina žmogų į visavertį gyvenimą“, – pabrėžia prof. dr. Diana Žaliaduonytė.

Daugiau informacijos apie kraujo donorystę rasite čia.