„Jaunimo linija“ Kaune ieško savanorių: atsiliepiama tik į tris ketvirtadalius skambučių

Daugiau kaip 50 tūkst. kreipimųsi per metus sulaukianti „Jaunimo linija“ kviečia teikti psichologinę pagalbą kartu ir prisijungti prie savanorių gretų. Pasak „Jaunimo linijos“ atstovų, savanorystė reikalinga ne tik pagalbos ieškantiems asmenims, bet praturtina ir pačių savanorių gyvenimą – padeda priimti ir išklausyti kitą žmogų.

Pasak „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovo Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ poreikis visus metus išlieka panašus – savanoriai šiuo metu gali atsiliepti į tris ketvirtadalius pokalbių. Šie pokalbiai vyksta tiek telefonu, tiek internetu – M. Kriščiūnas pastebi, jog jaunesnio amžiaus žmonės dažniau su savanoriais renkasi bendrauti internetu. Emocinę pagalbą Kaune „Jaunimo linija“ teikia daugiau kaip 30 metų, šiuo metu Kaune savanoriauja apie 150 žmonių, visoje Lietuvoje – apie 500.

Kauno padalinio vadovas portalui „Kas vyksta Kaune“ pasakojo, jog į „Jaunimo liniją“ besikreipiantys žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais. Visgi bene dažniausia tema – santykiai.

„Tai gali būti santykiai su draugais, romantiniais partneriais, bendradarbiais. Dažna yra vienišumo tema. Žmonės neretai jaučiasi neturintys su kuo pasikalbėti, norintys su kažkuo užmegzti ryšį, bet negalintys to padaryti“, – teigė M. Kriščiūnas.

Pasak psichologo, neretai žmonės kalba ir apie profesinius sunkumus – darbą, karjerą, mokslus. Dažnai pasitaiko ir pokalbių apie savižalą ar į liniją kreipiasi žmonės, išgyvenantys suicidines mintis.

Nors mirčių skaičius Lietuvoje išauga šaltuoju laikotarpiu, „Jaunimo linijos“ atstovai sezoniškumo nepastebi.

„Turbūt labai sudėtinga būtų nuspėti, kada žmonėms gali būti sunku, kadangi žmonės į „Jaunimo liniją“ kreipiasi, kai jiems būna sudėtingos gyvenimo situacijos, kai įvyksta didesni gyvenimo įvykiai. „Jaunimo linija“ budi kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo metų laiko, skambučiu galima prisiskambinti visą parą. Niekada negalima nuspėti, kada žmonėms gali būti sunku“,– pastebi pašnekovas.

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ prasideda nuo parengiamųjų kursų, kurie vyksta kartą per savaitę, tris mėnesius. Jų metu prisijungę savanoriai išmoksta praktiškų strategijų, kaip teikti emocinę paramą žmonėms – kaip užmegzti santykį su žmogumi, gilinti pokalbį, kaip kalbėti apie sudėtingas temas, tokias kaip savižala ar savižudybė.

M. Krikščiūnas pasakoja, jog ne kartą iš savanorių girdėjo teigiamų atsiliepimų apie šiuos kursus – kursai savanoriams padeda ir jų asmeniniuose gyvenimuose.

„Savanoriai sako, kad šie kursai padeda ne tik savanoriaujant, bet ir asmeniniame gyvenime, darbe, moksluose, santykiuose su kitais žmonėmis. Kursų metu išmokstame bendrauti priimant kitą žmogų, aktyviai jo klausytis, suprasti kitą žmogų. Jau mokymų metu savanoriai kalbasi su žmonėmis, kurie patiria sunkumus, siekiame juos išklausyti, priimti žmones tokius, kokie jie šiuo metu skambina.

Labai dažnai, jeigu norime pasikalbėti su aplinkiniais žmonėmis, jie siekia mums kažką patarti, jie galbūt gali nuvertinti mūsų jausmus. O „Jaunimo linijos“ savanoriai stengiasi žmones priimti tokius, kokie jie yra – jei jie yra pikti, bus kalbama su piktais, jei liūdni – kalbamės apie liūdesį, jeigu džiaugiasi – kalbame apie džiaugsmą. Bet siekiame jokiu būdu nenuvertinti, o priimti ir išklausyti žmogų. Jeigu atpažįstame, kad jam reikia kažkokios tolimesnės pagalbos, tai galime parekomenduoti, nukreipti į kažkokią tolimesnę pagalbą, jeigu pačiam žmogui to norisi“,– pasakoja psichologas.

Kiekvienas savanoris budėjimams turi skirti 15 val. per mėnesį. Tačiau šis laikas yra lankstus – savanoriai 15 val. laikotarpį pasiskirsto savo nuožiūra, tad galima budėti tik savaitgaliais, vakarais ir t.t.

Kursų metu savanoriai mokosi bendrauti tiek telefonu, tiek internetu – būtina mokėti bendrauti abiem būdais. Tačiau vėliau savanorystės eigoje savanoriai gali pasiskirstyti, kuris bendravimo būdas jiems yra labiau priimtinas.

Emocinę paramą „Jaunimo linija“ teikia ne tik į ją paskambinusiems asmenims, bet ir savanoriams.

„Jaunimo linijoje“ mes vadovaujamės siekiu, kad nė vienas negali būti paliktas vienas. Tai reiškia, kad ir savanoriai nėra paliekami vieni ir gali į mus kreiptis. Lygiai taip pat mūsų bendruomenė nėra paliekama viena. „Jaunimo linijoje“ turime tokius „užnugarius“ – tai yra savanoriai, kurie teikia pagalbą kitiems savanoriams. Jeigu savanoris jaučiasi, kad nori pasikalbėti, nes turėjo sudėtingą pokalbį, ar šiaip susiduria su kokiais sunkumais, yra savanoriai, į kuriuos visada galima kreiptis ir pasikalbėti“,– paaiškina M. Kriščiūnas.

Nors „Jaunimo linija“ yra orientuota į vienkartinę paramą, M. Kriščiūnas pripažįsta, jog vienkartinės pagalbos gali ir neužtekti. Tad su savanoriais kalbamasi ir apie žmonių nukreipimą link tęstinės pagalbos.

„Jaunimo linija“ visą parą teikia emocinę pagalbą: 24/7 galima paskambinti pasikalbėti telefonu: 8800 2 8888 arba susirašinėti žinutėmis nuo 13 iki 01 val. čia

https://jaunimolinija.lt/pasikalbekim/

Norintys tapti savanoriais, registruotis gali internetu: https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/