Į Lietuvą po truputį atslenka gripas: iš vakcinos išimta viena sudedamoji dalis

Štai rugsėjo 17 dieną Lietuvoje buvo fiksuoti 519 koronaviruso atvejų – tačiau tai tik tie atvejai, kurie buvo užfiksuoti gydymo įstaigose. Dauguma žmonių susirgę į gydytojus nesikreipia, tad numanomais duomenimis, rugsėjo 17 dieną COVID-19 Lietuvoje sirgo daugiau nei 7 tūkstančiai žmonių.

Toks sergamumas – daug didesnis nei vasarą, bet mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gretos Gargasienės, praėjusiais metais didžiausias sergamumas COVID-19 buvo fiksuotas rugsėjį.

„Pagal dabar matomus skaičius, COVID-19 atvejai auga, nors sergamumas mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. Bet pati tendencija sergamumo didėjimo išlieka labai panaši, kaip ir praeitą sezoną. Dėl to galime prognozuoti, kad būtent COVID-19 pikas bus rugsėjo pabaigoje“, – „Delfi“ sakė G. Gargasienė.

Prieš ateinantį gripo sezoną visada stebima šalių, esančių Pietų pusrutulyje, pavyzdžiai, kadangi gripo sezonas šiuo metu ten jau baiginėjasi. Pagal Pietų pusrutulį bandoma prognozuoti, ko galima laukti ir pas mus.

„Dažniausiai žiūrimas Australijos pavyzdys. Kol kas sezonas Australijoje dar nesibaigė, baigsis maždaug spalį, bet jau turimi duomenys rodo, kad sergamumas gripu, kovidu ir respiraciniu sincitiniu virusu (RSV) buvo šiek tiek žemesnis palyginus su praėjusiu sezonu. Hospitalizuotų asmenų daugiausiai buvo ne dėl kovido, bet dėl gripo ir RSV. Jų patirtis tokia, o kokį sezoną mes turėsime, dar pamatysime“, – kalbėjo G. Gargasienė.

Gripo sezono pikas būna sausio–vasario mėnesiais, tikėtina, kad ši tendencija nesikeis. Apskritai, nors kvėpavimo takų virusai cirkuliuoja visus metus, jų pakilimas visada būna rudens–pavasario sezono metu.

„Sunku prognozuoti, ar šis gripo sezonas gali būti sunkesnis. Visgi remiantis tarptautinėmis organizacijomis, didesnis dėmesys išlieka vyresnio amžiaus žmonėms, ypač kalbant apie COVID-19 ligą. Kadangi praėjusią žiemą nepersirgome koronavirusu, nes pakilimas buvo rudenį, nuo to laiko praėjo metai, žmonės imuniteto nebeturi, virusas šiek tiek pakito, be to, daug kas nesiskiepijo. Visuomenė imli, o sudėtingiausi ligos padariniai yra vyresniems nei 65 metų žmonėms ir turintiems lėtinių ligų. Šios grupės turėtų dar daugiau dėmesio skirti prevencijos priemonėms ir apsvarstyti galimybę pasiskiepyti, kad išvengtų sunkių komplikacijų“, – sakė pašnekovė.

Gripo vakcina Lietuvai buvo užsakyta praeitais metais ir jau atkeliavo į šalį. Šiuo metu daugiau nei 530 Lietuvos gydymo įstaigų yra išreiškusios poreikį gauti šią vakciną, kad galėtų paskiepyti rizikos grupių asmenis – jie yra skiepijami nemokamai. Vakcina jau pradėta išvežioti į gydymo įstaigas ir turėtų visas pasiekti iki spalio 1 dienos.

„Labai svarbu – šiuo metu dar nereikia skubėti skiepytis nuo gripo, nes dabar aktuali COVID-19 liga, sergamumas kyla, dėl to reikia apsaugos nuo jos. Imunitetas nuo gripo vakcinos nėra ilgalaikis, aktyvus 4–6 mėnesius, todėl pasiskiepijus dabar, tikėtina, sausį ar vasarį efektyvios apsaugos jau nebebus“, – paaiškino G. Gargasienė.

Dėl šių priežasčių rekomenduojama nuo gripo pasiskiepyti spalio pabaigoje ar lapkritį.

Pernai vakcinos buvo keturvalentės, tačiau šiemet, atsižvelgiant į virusų paplitimą, visoje Europoje vakcinos trivalentės. Tai reiškia, sudarytos iš 3 skirtingų gripo viruso tipų. Keturvalentė vakcina būdavo sudaryta iš dviejų A gripo tipų ir dviejų B tipų.

Per kelerius metus pastebėta, kad vienas iš vakcinos sudėtyje esančių B tipų jau necirkuliuoja, dėl to nėra poreikio jį dėti į vakciną. Kaip paaiškina G. Gargasienė, Pasaulio sveikatos organizacija šiais metais rekomendavo šio komponento atsisakyti.

„Nors vakcina trivalentė, tai tikrai nereiškia, kad ji mažiau efektyvi – vakcina atnaujinama kiekvienais metais, atsižvelgiant į cirkuliuojančius virusus. Lygiai taip pat atnaujinama ir vakcina nuo koronaviruso“, – sakė G. Gargasienė.

Pasak G. Gargasienės, vakcina nuo gripo, palyginus su vakcina nuo erkinio encefalito ar koronaviruso, Lietuvos gyventojai skiepijasi gana aktyviai, tačiau iki siekiamų 70 proc., kad gripas visuomenėje plistų kuo mažiau, dar labai toli.

Kasmet nuo gripo pasiskiepija apie 10 proc. Lietuvos visuomenės, dalis jų skiepijasi nemokama, kiti mokama vakcina. Tuo metu vakcina nuo koronaviruso – tik iki 2 proc. Iš rizikos grupės priskiriamų vyresnių nei 65 metų žmonių nuo gripo pasiskiepija apie 24 proc.

„Siekiamybė būtų 70 proc., bet anksčiau turėjome 10 proc. vyresnių žmonių pasiskiepijusių nuo gripo, po truputį šie procentai auga, nors dar nėra pakankami skaičiai. Aktyviausiai nemokama vakcina skiepijasi 65 metų ir vyresni žmonės“, – kalbėjo pašnekovė.

Verta prisiminti, kad gripo vakcina nuo susirgimo neapsaugo 100 proc., tačiau apsaugo nuo ligos komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi.

„Taip pat reikia atsiminti, kad jei susergama po 4 mėnesių nuo vakcinacijos, gali būti, kad vakcina nebesudarė pakankamos apsaugos, nes efektyviausia ji yra 4 mėnesius. Imunitetui susidaryti reikia 2 savaičių, todėl jei dabar pasiskiepijome, per 2 savaites dar galima susirgti. Žmonės klaidingai galvoja, kad susirgus gripu jau nebereikia skiepytis.

Sezono metu cirkuliuoja keli gripo tipai, todėl užsikrėtus vienu tipu ir neturint apsaugos nuo kitų tipų, galima užsikrėsti tą patį sezoną dar kartą. Vakcina apsaugo nuo visų tuo metu cirkuliuojančių viruso tipų. Greitieji testai dažniausiai nerodo gripo tipo, todėl neaišku, koks jis buvo. Revakcinuotis būtų galima nebent po 6 mėnesių, jei būtų matomas vėl didelis gripo atvejų pakilimas ar keliaujama į kitą šalį, kur didelis sergamumas“, – paaiškino G. Gargasienė.

Praėjusiais metais gripo sezonas Lietuvoje prasidėjo spalį. Praeitą sezoną registruotas didžiausias mirties nuo gripo atvejų skaičius per visą daugiametę stebėseną – iš viso 75 atvejai. Iki šiol daugiausia mirties atvejų (27) buvo užregistruota per 2023–2024 m. sezoną.

Dėl COVID-19 ligos šį sezoną mirė 59 asmenys. Didesnį registruotų gripo, tarp jų ir mirties, atvejų skaičių galima sieti su diagnostikos pokyčiais, t. y. nuo 2024 m. spalio mėn. gydymo įstaigose naudojami greitieji gripo ir COVID-19 testai, leidžiantys tiksliau nustatyti diagnozę.