Užsitęsusi šalta
žiema sukelia įvairių rūpesčių, vienas iš jų – alergija šalčiui. Kada galima įtarti alergiją šalčiui ir kaip ją gydyti pasakoja daugiau nei dešimtmetį Kaune veikiančios „CD8 Alergijos klinikos” specialistės – gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Justina Šematonytė ir klinikos vadovė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
„Dažniausiai alergija šalčiui pasireiškia odos bėrimu – dilgėline. Pabuvus šaltame ore, pučiant šaltam vėjui, laikant šaltus daiktus odą pradeda niežėti, ji parausta, išberia į uodo įgėlimą, sudilginimą panašiomis pūkšlėmis. Kartu lydi deginimo pojūtis, tinimas. Veidas, plaštakos, šlaunys nukenčia dažniausiai. Tačiau bėrimas gali išplisti visame kūne. Sunkesniais atvejais prasideda silpnumas, galvos svaigimas ar dusulys, tačiau tai pasitaiko retai, dažniau po maudynių šaltame vandenyje. Taigi, jei nesate tikras ar neturite alergijos šalčiui, pasikaitinus pirtyje nenerkite į ledinį vandenį, tai gali būti pavojinga gyvybei“, – rekomenduoja gydytojos alergologės Justina Šematonytė ir Jūratė Staikūnienė-Kozonis.
Justina Šematonytė ir Jūratė Staikūnienė-Kozonis / klinikos nuotr.
Ar alergiški šalčiui reaguoja tik į šaltį?
Alergijai šalčiui būdinga tai, kad atšilus kūnui bėrimas ir tinimas išnyksta be pėdsakų, ir pasikartoja vėl po kontakto su šalčiu. Jei bėrimas neišnyksta, reikėtų pagalvoti ir apie kitas alergijas. Pavyzdžiui, sergantys atopiniu dermatitu patiria ligos paūmėjimus šaltuoju metų laiku, ypač paūmėja niežėjimas. Sergantys astma įkvėpę šalto oro pradeda kosėti, dūsta, o alergine sloga sergantiems sustiprėja vandeninga sloga šaltyje. Šiais atvejais žmogus yra alergiškas kitiems alergenams, tokiems kaip namų dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnai, ar maistas, o šaltis ligos požymius tik sustiprina. Kitas paradoksas – alergiškas šalčiui gali būti alergiškas ir šilumai. Veikiant šilumai bėrimas dažniausiai atsiranda tose vietose, kurios labiausiai kaista – ant kaklo, krūtinės, nugaros ar veido. Simptomus gali sukelti karštas aplinkos oras, šiltas dušas ar sauna.
Justina Šematonytė / klinikos nuotr.
Kaip nustatoma alergija šalčiui?
Šalčio dilgėlinė įtariama pagal šalčio sukeltus odos bėrimus. Alergija šalčiui patvirtinama atlikus paprastą, bet labai tikslų ledo mėginį. Ant dilbio odos kelioms minutėms uždedamas ledo kubelis, o po to stebima, ar tirpstant ledui atsiranda paraudimas ir pūkšlė. Teigiamas mėginys patvirtina šalčio sukeltą dilgėlinę. Sudėtingesniais aparatais galima nustatyti temperatūros slenkstį – sužinoti, kokia temperatūra sukelia dilgėlinę.
Kaip gydoma alergija šalčiui?
Rekomenduojama vengti ligą provokuojančių veiksnių, šiuo atveju šalčio. Vengti vartoti šaltus maisto produktus ir gėrimus (pvz.: gėrimų su ledukais). Dėl medikamentinio gydymo, kuris skiriamas ilgą laiką, rekomenduojama pasikonsultuoti su alergologu. „CD8 Alergijos klinikos“ gydytojos alergologės turi patirties ir skiriant naujausius šalčio dilgėlinės gydymo metodus.