Žiniasklaida dar 2023 m. pranešė, jog Visvaldo Matijošaičio valdoma įmonė UAB „Kauno saulėtekis“ statant prekybos centrą savavališkai užėmė virš 1,5 tūkst. kvadratinių metrų valstybinės žemės. Statybų inspekcija tuomet nurodė valstybinę žemę atlaisvinti ir pašalinti asfaltą, tačiau ginčas persikėlė į teismą – du kartus teisme pralaimėjusi mero sūnaus ir Kauno tarybos nario vadovaujama įmonė toliau nevykdo nurodymų, nors neturi jokių galimybių įrodyti savo teisumo. Adresu Šiaurės pr. 8D jau daugiau nei dešimtmetį veikia prekybos centras – be parduotuvės „Maxima“, šiame pastate veiklą vykdo ir kiti prekybos ir paslaugų verslai, besinuomojantys patalpas.
Prekybos centras priklauso bendrovei UAB „Kauno Saulėtekis“ – šiai bendrovei nuo 2013 m. vadovauja Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus
Šarūnas Matijošaitis, pats Kauno meras nuo 1993 m. yra bendrovės akcininkas.
Kaip nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas, 2011 m. prekybos ir pramogų pastatui Šiaurės pr. 8D, Kaune, buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidžiantis statyti pastatą sklype Šiaurės pr. 8D.
Greta esanti automobilių stovėjimo aikštelė buvo numatyta įrengti pagal atskirą projektą ir sutartį su Kauno miesto savivaldybe, numatant jos perdavimą savivaldybei. Statybos darbai buvo baigti 2013 m.
2023 m. atliktas
„Delfi“ tyrimas atskleidė, jog šalia esančiame Šiaurės pr. 8D sklype neteisėtai ir užimant valstybinę žemę, buvo įrengta stovėjimo aikštelė.
Nors šia aikštele naudojasi tiek prekybos centro klientai, tiek darbuotojai, aikštelė yra įrengta už Šiaurės pr. 8D adresu pažymėto sklypo ribų, užima virš 1,5 tūkst. kv. m. valstybinės žemės.
Atskira stovėjimo aikštelė nebuvo įrengta teisėtai todėl, kad statytojas nusprendė naudotis greta esančia valstybine žeme, nesilaikant teisės aktų, vengiant derinimų ir galbūt taupant kaštus, mat kone visas Šiaurės pr. 8D sklypas buvo išnaudotas prekybos centrui.
Į tuo metu žurnalistų pateiktus klausimus „Kauno saulėtekis“ generalinis direktorius ir mero sūnus
Šarūnas Matijošaitis neatsakė, atsakymų tuo metu nepateikė ir „Vičiūnų grupės“ talkinanti viešųjų ryšių agentūros atstovė.
Po „Delfi“ tyrimo, 2023 m. Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad dalis šios automobilių aikštelės (1536 kv. m) užima valstybinę žemę be teisės aktų nustatyta tvarka gauto statybą leidžiančio dokumento.
UAB „Kauno saulėtekis“ tokio dokumento neturėjo, todėl
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, po atlikto patikrinimo, surašė savavališkos statybos aktą ir 2023 m. kovo 1 d. įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Galutinai pralaimėjo teisme
Žiniasklaida anksčiau jau skelbė, jog bendrovei UAB „Kauno saulėtekis“ nevykdant privalomojo nurodymo, VTPSI kreipėsi į antstolį dėl privalomojo nurodymo išieškojimo.
Antstolis inicijavo procesą teisme, kuris 2024 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi skyrė UAB „Kauno saulėtekis“ 7 000 Eur baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ sužinojo, jog vis dar nenorėdama susitaikyti su nepalankiu sprendimu, bendrovė UAB „Kauno saulėtekis“ apskundė šią nutartį aukštesnės instancijos teismui.
Visgi šiemet, vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismas bylą išnagrinėjo apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą – taigi, anot apeliacinės instancijos teismo, UAB „Kauno saulėtekis“ vis dar turi sumokėti 7 tūkst. eurų baudą, pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Teismas konstatavo, kad UAB „Kauno saulėtekis“ neinicijavo jokių veiksmų nei pratęsti terminą, nei kreiptis į institucijas – tiesiog laukė, kad savivaldybė sureaguotų. Tai laikyta „pasyviu elgesiu“, už kurį baudos skyrimas yra pateisinamas.
Nepriklausomai nuo to, kad žemės formavimu rūpinasi savivaldybė, pažeidimas (savavališka statyba) buvo padarytas, ir skolininkas nepadarė nieko, kad tą pakeistų. Teismas tai pripažino pagrindu baudos skyrimui.
Kadangi byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka, nuosprendis įsiteisėjo iš karto.
Š. Matijošaičio vadovaujama bendrovė dar galėjo per 3 mėnesių laikotarpį nuo nutarties priėmimo pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT). Tačiau LAT Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene atstovė Ieva Mastenica portalui „Kas vyksta Kaune“ atsakė, jog kasacinis skundas pateiktas nebuvo.
Lups asfaltą ar bandys įteisinti?
Pralaimėjus apeliacinėje instancijoje ir laiku nepateikus kasacinio skundo LAT, įmonei UAB „Kauno saulėtekis“ nebeliko jokių galimybių savo teisumo įrodyti teisme.
Iš esmės liko tik du variantai. Pirmasis – lupti asfaltą, ko Š. Matijošaičio vadovaujama įmonė greičiausiai nedarys, mat asfaltas vis dar vietoje, o aikštelė ir dabar intensyviai naudojama, nors teisme antrą kartą pralaimėta kone prieš pusmetį.
Kitas kelias – bandyti įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus.
Bendrovės generalinis direktorius Š. Matijošaitis tolimesnių veiksmų nekomentuoja – portalui išsiuntus klausimus el. paštu, į juos nieko neatsakė.
Tarybos nariai Šarūnas ir Dainius Matijošaičiai / R.Tenio nuotr.
Visgi labai panašu, jog bus einama antruoju keliu.
Procesą dėl valstybinės žemės atlaisvinimo teisme inicijavęs antstolis Marekas Petrovskis portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino, jog po apeliacinio teismo sprendimo, į antstolį VTPSI daugiau nesikreipė.
Jei VTPSI inicijuotų kreipimosi į antstolį procesą, antstolis galėtų surašyti sprendimo nevykdymo aktą, taip priverčiant verslininkus vykdyti teismo sprendimą ir atlaisvinti valstybinę žemę. Tačiau praėjus pusmečiui, vis dar nejudama į priekį.
VTPSI kol kas tikina, jog visgi sieks pašalinti nelegalių statybų padarinius.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija primena, kad paskirta bauda neatleidžia statytojo nuo pareigos įvykdyti privalomąjį nurodymą ir pašalinti pažeidimą. Šiuo metu VTPSI dar nėra gavusi informacijos apie privalomojo nurodymo įvykdymą.
VTPSI ir toliau principingai sieks, kad pažeidimai būtų pašalinti, o teisės aktų reikalavimai – užtikrinti“, – tikina VTPSI patarėjas viešiesiems ryšiams Rosvaldas Gorbačiovas.
Po gautų atsakymų portalas „Kas vyksta Kaune“ papildomai paklausė statybų inspekcijos, ar planuojama kreiptis į antstolį, dėl sprendimo nevykdymo akto surašymo, tačiau atsakymo kol kas nesulaukė.
Jei VTPSI atsakys į portalo pateiktus klausimus, publikaciją papildysime.
Tačiau pasirodo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius jau gerokai anksčiau įsakė suformuoti valstybinės žemės sklypą.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakovas (UAB „Kauno saulėtekis“) pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis 2023 m. gruodžio 20 d. pasirašė įsakymą „Dėl žemės sklypo tarp Šiaurės pr. 8D ir Ašigalio g. 23 formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo siekdamas, kad būtų suformuotas apie 0,5400 ha naujas valstybinės žemės sklypas viešai infrastruktūrai, nusprendė organizuoti žemės sklypo tarp Šiaurės pr. 8D ir Ašigalio g. 23), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Tokiu atveju tikėtina, jog sklypo valdymą valstybės reikmėms perimtų savivaldybė. Šiuo metu šiame sklype veikia mokamo stovėjimo aikštelė, kurią administruoja biudžetinė įstaiga „Parkavimas Kaune“. Joje taikomos išskirtinės sąlygos automobilių valdytojams, nes pirmos kelios valandos stovėjimo yra visiškai nemokamos.
Pasinaudojo tuomet galiojusiomis įstatymų spragomis
Nors gali atrodyti keista, jog statant prekybos centrą V. Matijošaičio įmonei leista naudotis valstybine žeme, o Šiaurės pr. 8D sklype net nepalikta pakankamai vietos automobilių aikštelės įrengimui, buvęs vyriausiasis architektas Nerijus Valatkevičius anksčiau aiškino, esą įstatymams nenusižengta – tuo metu galiojo kitokie teisės aktai.
Pasak valdininko, statybos leidimas išduotas vadovaujantis patvirtinto detaliojo plano sprendiniais, o jame – numatyta galimybė įrengti parkavimą už sklypo ribų.
„Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, projektuojant pastatą, privalomąjį automobilių parkavimą buvo galima projektuoti gatvių raudonosiose linijose, sudarant aukščiau minėtą įrengimo sutartį su Kauno savivaldybe.
Tuo metu nebuvo apribojimo, koks automobilių kiekis gali būti projektuojamas už sklypo ribų, taip pat nebuvo prievolės už sklypo ribų įrengiamas parkavimo vietas projektuoti kaip papildomas (užtikrinus parkavimo vietas sklypo ribose).
Projekto sprendiniuose privalomasis parkavimo poreikis prekybos centrui užtikrintas, kadangi skaičiuojamas suminis parkavimo vietų skaičius (sklype ir gatvėje)“, – patikslino Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas N. Valatkevičius.