Taurakiemio g. 2C planuojamų daugiabučių vizualizacijos, Šarūnas Matijošaitis („Kas vyksta Kaune” fotomontažas) / Organizatorių nuotr.
Š. Matijošaičio advokatas dalyvavo rengiant įstatymą, kuris gelbėja strigusias daugiabučių statybas Vičiūnuose
Anksčiau Valstybinei teritorijų planavimo inspekcijai (VTPSI) sustabdžius Šarūno Matijošaičio daugiabučių projektą Vičiūnuose, VTPSI dėl bylos metu pakeistų įstatymų galiausiai ketina bylą užbaigti taikos sutartimi su Kauno miesto savivaldybe. Portalas „Kas vyksta Kaune“ išsiaiškino, jog Teritorijų planavimo įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgiant į Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) teiktus pasiūlymus. Rengiant pasiūlymus, kaip paaiškėjo, darbo grupėje dalyvavo ir Š. Matijošaičio advokatas dr. Evaldas Klimas, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partneris, kuris kartu atstovavo Š. Matijošaičio interesus administracinėje byloje, susijusioje su to paties įstatymo nuostatų, dėl kurių teikiamos pataisos, taikymu.
Kitaip tariant, advokatas dar šiemet vasario mėnesį raštu Seimui teikė pasiūlymus dėl Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimų, kuriais pasinaudojant, galimai būtų išspręstos kliento teisinės problemos ginče, kilusiame šių metų pradžioje ir su tuo susijusioje pradėtoje, ir vis dar nagrinėjamojoje byloje. Pakeitimai buvo priimti 2025 05 15 įstatymu Nr. XV-212, o nuo 2025-07- 01 dauguma nuostatų jau taikoma.
Apie keletą metų besitęsiančius ginčus tarp Vičiūnų gyventojų bendruomenės ir Š. Matijošaičio planų statyti daugiabučius Taurakiemio g. 2C sklype rašėme ne kartą – net iki projektinių pasiūlymų viešinimų, gyventojai negailėjo kritikos šiems planams.
Ginčas iš esmės kilo todėl, kad nedidelio sklypo teritorijoje norėdamas pastatyti penkis daugiabučius, Š. Matijošaitis kreipėsi į savivaldybę, prašydamas pakeisti detalųjį planą. Naujame detaliajame plane statybos zona buvo padidinta nuo 1512 iki 2115 kv. m.
Anot gyventojų, pakoreguotas 2013-ųjų detalusis planas patvirtintas neteisėtai, nes tvirtinimo metu jis esą prieštaravo bendrojo plano sprendiniams, nenumačiusiems galimybės sklype statyti tokio kiekio daugiabučių.
Pasak Vičiūnų gyventojų, nors 2013 m. patvirtintas detalusis planas ir taip leido didelių daugiabučių statybas mažaaukščių namų rajone, Š. Matijošaitis nusitaikė vietoj vieno daugiabučio pastatyti penkis, vietoje dviejų ar trijų aukštų pastatų, statyti keturaukščius.
Anot Vičiūnų gyventojų, taip Taurakiemio g. sklype atsirastų mažiausiai 51 papildomas butas, nors gyventojai pastebi, kad daugiabučiuose planuojamuose cokoliniuose aukštuose veikiausiai irgi bus įrengti butai.
Tikėtina, jog naujieji daugiabučių gyventojai valdytų iki 100 automobilių – Vičiūnų gyventojai abejoja, kaip šie automobiliai tilps planuojamose parkavimo vietose.
Baiminamasi, jog tuomet automobiliai bus statomi aplinkinėse gatvėse ir Panemunės šilo prieigose – taip būtų pažeidžiami ne tik Vičiūnų gyventojų, bet ir visų Panemunės šile besilankančių miestiečių interesai.
Šių metu sausio 23 d. VTPSI sustabdė daugiabučių statybų leidimą, vėliau VTPSI kreipėsi į teismą, ginčydami statybų leidimą ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintos atliktos detaliojo plano korekcijos.
Tačiau kaip paaiškėjo, nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo 28 str. 9 d. pakeitimai. Pagal naują įstatymo redakciją, supaprastinta tvarka detaliuosius planus galima koreguoti nekeičiant nustatyto užstatymo tipo, aukščio, altitudės, pastatytų išdėstymo, nustatytų sklypų ribų ir nemažinant viešųjų erdvių ploto.
Kaip portalui „Kas vyksta Kaune“ paaiškino VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius, tai iš esmės reiškia, jog dėl pasikeitusių įstatymo nuostatų, anksčiau neteisėtai atliktos korektūros dėl pasikeitusių įstatymų tvarkos nebepažeidžia.
Dėl to VTPSI nusprendė atsisakyti teismui pateikto skundo dėl savivaldybės įsakymo ir statybų leidimo panaikinimo. Apie tai neseniai pranešė „Verslo žinios“. Kad byla būtų nutraukta, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai dar spręs klausimą, ar patvirtinti tokią šalių sudarytą taikos sutartį, posėdis tam numatytas jau ateinančią savaitę.
Nors taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, tačiau šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Įstatymai numato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, kuri prieštarauja nurodytoms sąlygoms.
Įstatymus pakeisti siekė (ne) lobistai?
Teisės akto projektą, kuriuo buvo pakeistas TPĮ 28 str. 9 d., parengė Aplinkos apsaugos komitetas. Portalo turimais duomenimis, lobistine veikla statybos srityje besiverčianti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) dar šių metų vasario 11 d. teikė pirmąjį siūlymą komitetui keisti TPĮ 28 str. 9 d. nuostatas. Primename, jog daugiabučio statybų leidimas buvo sustabdytas sausio 23 d.
„Siūlomas TPĮ 28 str. 9 d. pakeitimas įneštų teisinio aiškumo ir užtikrintų, kad nebūtų reikalaujama perteklinių procedūrų įgyvendinimo. Šalia to verta pažymėti, kad mažinant perteklinio reguliavimo sukuriamus barjerus būtų efektyviau išnaudojami tiek verslo subjektų, tiek viešojo administravimo ištekliai. Tai didintų Lietuvos patrauklumą užsienio ir vietos investuotojams, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir prisidėtų prie ekonomikos augimo. Be to, supaprastinta tvarka padėtų prisidėti ir prie nekilnojamojo turto kainų lėtesnio augimo, nes nebereikėtų patirti perteklinių administracinių sąnaudų, o galiausiai sumažėtų kaštai, tenkantys galutiniams vartotojams. Toks reguliavimas taip pat būtų ypač naudingas smulkiems ir vidutiniams nekilnojamojo turto vystytojams, kuriems pertekliniai derinimai kelia neproporcingą finansinę ir organizacinę naštą“, – teigiama LVK pasiūlyme.
Dėl šių siūlomų pakeitimų LVK Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje užregistravo lobistinę veiklą, nurodoma lobistinės veiklos pradžios data – vasario 11 d. Skaidrumo deklaracijoje lobistinės veiklos gavėjais nurodomi LVK nariai.
Panašu, jog LVK siūlyti pakeitimai sunkiai skynėsi kelią Seime – pirminiam pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies, pastabų turėjo ir Teisės departamentas. Visgi galiausiai įstatymo projektą gegužės 28 d. priėmė Seimas, pakeisti teisės aktai įsigaliojo nuo liepos 1 d.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Linu Jonausku ir paklausė, kodėl buvo reikalinga įgyvendinti TPĮ pataisas.
Pateiktuose atsakymuose socialdemokratas nurodė, jog TPĮ pataisos buvo reikalingos siekiant „sumažinti perteklinę biurokratiją“ ir sutrumpinti detaliųjų planų koregavimo procesą, kuris iki šiol trukdavo iki kelerių metų net ir dėl nedidelių pakeitimų.
Anot Seimo nario, įprasta tvarka buvo taikoma tiek esminiams, tiek neesminiams pakeitimams, nors pagal proporcingumo principą tai laikyta pertekliniu reguliavimu.
Iš tiesų XIX Vyriausybė siekė itin aktyviai mažinti „biurokratinę naštą“ – minėti TPĮ pakeitimai neišsiskiria iš bendro konteksto. Pavyzdžiui, XIX Vyriausybėje aplinkos ministu dirbęs Povilas Poderskis siūlė atsisakyti Statybos leidimo dokumentų (SLD) išdavimo tvarkos individualiems namams. Tiesa, ši idėja taip ir nebuvo įgyvendinta.
Linas Jonauskas / DELFI nuotr.
Seime – Matijošaičių advokato pėdsakai
Pasak L. Jonausko, rengiant TPĮ pakeitimus, buvo atsižvelgta į LVK ir Darbo grupės prie LRVK siūlymus.
Pažymėtina, jog advokatų profesinė bendrija „Walless“ yra LVK narė. Ši informacija skelbiama LVK internetiniame puslapyje – nurodoma, jog „Walless“ į LVK įstojo 2019 m.
Vienas iš „Walless“ advokatų profesinės bendrijos partnerių yra advokatas Dr. Evaldas Klimas – būtent šis advokatas atstovauja Š. Matijošaičiui ir jo sutuoktinei teisminiuose procesuose dėl naujų daugiabučių statybų Vičiūnuose.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas L. Jonauskas teigia, jog dr. E. Klimas savo vardu pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymų projektų Aplinkos apsaugos komitetui nebuvo teikęs.
Anot Seimo nario, 2025 m. vasario 11 d. Lietuvos verslo konfederacijos raštu buvo pateikti Lietuvos verslo konfederacijos įsteigto projekto – Efektyvios valstybės komisijos pasiūlymai. Apie šios komisijos sukūrimą LVK skelbė 2024 m. gruodžio mėnesį. E. Klimo neaptiksime šios komisijos sudėtyje, tiesa viena iš komisijos narių yra Dovilė Burgienė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ vadovaujanti partnerė.
„Svarstant įstatymų projektus, įskaitant ir minėtus Lietuvos verslo konfederacijos raštu pateiktus Efektyvios valstybės komisijos pasiūlymus, kovo 28 d. buvo organizuoti Aplinkos apsaugos komiteto klausymai, juose dalyvavo ir savo pasiūlymus pristatė suinteresuoti asmenys, teikę pastabas ir (ar) pasiūlymus įstatymų projektams, įskaitant ir Lietuvos verslo konfederaciją, kurią atstovavo ir pateiktus pasiūlymus pristatė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Donatas Jurevičius ir Efektyvios valstybės komisijos pakaitinė narė Aušra Mudėnaitė“, – teigė L. Jonauskas.
L. Jonausko minima A. Mudėnaitė taip pat yra advokatė – Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos duomenimis, A. Mudėnaitė septynis kartus buvo užsiregistravusi kaip lobistė. Tiesa, paskutinį kartą kaip lobistė ji užsiregistravo 2023 m. Sistemos duomenimis, kaip lobistas E. Klimas nesiregistravo.
Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistui buvo sudaryta galimybė susipažinti istorijoje minimu vasario 11 d. išsiųstu LVK raštu. Raštas adresuotas LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Seimo Kaimo reikalų komitetui, tuometiniam Aplinkos ministrui Povilui Poderskiui, LR Vyriausybės kanceliarijai.
Kitaip nei teigia L. Jonauskas, šiame dokumente, kaip matyti iš teksto – yra E. Klimo pėdsakų. Dokumente nurodoma, jog E. Klimas dalyvavo LVK darbo grupėje. Be to, šį dokumentą pasirašė ir pats E. Klimas asmeniškai, kaip vienas iš Teritorijų planavimo ir statybų darbo grupės atstovų.
E. Klimo parašas LVK dokumente, kuris yra prieinamas viešai/ Ekrano nuotr.
„EVK, dalyvaujant Andriui Romanovskiui, Šarūnui Frolenko, Eugenijai Sutkienei, Laurai Ziferman, Donatui Jurevičiui ir Agnei Selemonaitei, taip pat EVK Teritorijų planavimo ir statybų darbo grupė (toliau – Darbo grupė), dalyvaujant Donatui Jurevičiui, Aušrai Mudėnaitei, Deiviui Valiuliui, Evaldui Klimui ir Dainiui Stasiuliui, apsvarstė galimybes tobulinti Įstatymų projektus ir išgrynino šešis pasiūlymus, kuriuos įgyvendinus Lietuvoje reikšmingai sumažėtų perteklinio reguliavimo ūkio subjektams kurti vertę Lietuvoje“, – rašoma dokumente.
Vėliau portalui papildomai susisiekus su L. Jonausku ir paklausus, kodėl žurnalistui buvo neteisingai nurodyta, jog E. Klimas darbo grupėje nedalyvavo, politikas pažymėjo, jog pasiūlymai buvo pateikti LVK vardu ir dėl to buvo svarstomi būtent kaip LVK, o ne kaip asmeninės konkrečios advokatų kontoros ar konkrečių advokatų iniciatyvos.
L. Jonausko teigimu, raštas, kuriuo teikti pasiūlymai, nebuvo pateiktas per Teisės aktų informacinę sistemą ir nebuvo viešai paskelbtas. Tad siekiant apsaugoti dokumentą pasirašiusių asmenų duomenis, jų pavardės portalui atskleistos nebuvo.
Nors tokie Seimo nario teiginiai kelia abejonių, mat minėtas dokumentas yra viešai prieinamas, jį galima rasti pasinaudojus „Google“ paieška.
Teigia, jog LVK veikloje dalyvavo kaip ekspertas
Portalas susisiekė su Matijošaičius teisme atstovaujančiu advokatu dr. Evaldu Klimu. Klausėme, ar advokatas šioje situacijoje neįžiūri interesų konflikto, bei ar jo elgesys suderinamas su advokatų etikos kodekso normomis, kuriose nurodoma, jog advokatai privalo vengti interesų konfliktų.
Pirmiausia E. Klimas nurodė, jog LVK įsteigtoje komisijoje jis dalyvavo neatlygintinai, kaip savo srities ekspertas.
„Lietuvos verslo konfederacijos įsteigtoje Efektyvios valstybės komisijoje dalyvavau neatlygintinai kaip teisės ir teritorijų planavimo procesų ekspertas. Mūsų 2025-02-11 rašte institucijoms teikti bendro pobūdžio pasiūlymai buvo skirti visai teritorijų planavimo sistemai, o ne konkrečiam projektui ar asmeniui. Dokumentai buvo vieši, procesas – atviras ir protokoluojamas“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ pateiktuose atsakymuose nurodė E. Klimas.
Dėl šių aplinkybių, anot paties E. Klimo, savęs lobistu E. Klimas nelaiko ir nematė poreikio tokiu registruotis.
„Mano dalyvavimas buvo ekspertinis per asociaciją, siekiant mažinti perteklinį reguliavimą. Esu už maksimalų skaidrumą – jei ateityje kiltų teisinių abejonių dėl kvalifikavimo, registruosiuosi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, tokio poreikio šiuo metu nematau“, – teigia advokatas.
E. Klimas/ „Delfi“, J. Kalinsko nuotr.
Taip pat advokatas atsakymuose teigė, jog etikos klausimus vertina labai rimtai. Tačiau jo vertinimu, interesų konflikto šioje situacijoje esą nėra, nes LVK įsteigta komisija formaliai nėra jo klientas.
„Mano ekspertinis dalyvavimas EVK ir atstovavimas privatiems asmenims nėra priešpriešinės funkcijos ir neprieštarauja advokato profesinei etikai. Interesų konfliktas pagal Advokatų etikos kodeksą kyla, kai advokatas vienu metu atstovauja priešingoms pusėms arba naudoja neviešą informaciją vieno kliento nenaudai“, – nurodo E. Klimas.
Pasak advokato, EVK veikla buvo vieša ir nesusieta su konkrečiu projektu, teisės aktų pakeitimai yra bendro taikymo, atstovaudamas klientus jis veikė pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Advokatas pateiktuose atsakymuose dar kartą pabrėžė, jog EVK nėra jo klientas, o iš EVK veiklos neviešos informacijos neturėjo ir nenaudojo.
Galiausiai E. Klimas nurodė, jog diskusijos dėl TPĮ pakeitimų nėra naujos, prasidėjo dar iki jo įsitraukimo administracinėje byloje.
„Ekspertinės diskusijos bendruomenėje (dar ir iki EVK) vyko iki teisinio atstovavimo minėtoje administracinėje byloje, ir jų metu neturėjau jokio kliento pavedimo ar įsipareigojimo, susijusio su šiuo projektu. Sprendimus dėl teisės aktų priima įstatymų leidėjas ir vykdomoji valdžia, nepriklausomai nuo mano veiklos ar teikiamų pasiūlymų“, – nurodo E. Klimas.
Tiesa, svarbu pabrėžti, jog Matijošaičių šeimos ir E. Klimo ryšiai yra ilgamečiai– pavyzdžiui, E. Klimas atstovavo Kauno merą Visvaldą Matijošaitį civilinėje byloje, kurioje Kultūros paveldo departamentas (KPD) siekė prisiteisti žalą už nelegaliai nugriautą tvartą ir svirną Kačiūniškės dvare. Ši byla teisme buvo nagrinėjama dar 2022-2023 m.
2024 m. spalį Regionų administracinis teismas Š. Matijošaičio įsigytus sklypus Vičiūnuose prie Nemuno nurodė grąžinti valstybei, išnagrinėjęs viešąjį interesą ginančios prokurorės prašymą. Tuomet E. Klimas teisiniuose procesuose taip pat atstovavo Š. Matijošaitį, tik portalui „Verslo žinios“ nurodė, kad situacijos ir tolesnių žingsnių nekomentuos, nes nėra susitaręs su klientais dėl komentarų žiniasklaidai.
Vadina akivaizdžiu interesų konfliktu
Administracinės bylos aplinkybės ir ketinamą pasirašyti taikos sutartį įvertino ir portalo „Kas vyksta Kaune“ kalbintas advokatas, sutikęs kalbėti anonimiškumo sąlygomis. Pasak pašnekovo, E. Klimas ko gero turėjo užsiregistruoti kaip lobistas, o nupasakota situacija primena platesnius abejonių keliančius procesus Kauno miesto savivaldybėje.
„Mano nuomone, tai yra lobistinė veikla, todėl jis [E. Klimas] turėjo būti registravęs tokią veiklą įstatymų numatyta tvarka. Jeigu to nėra, tada labai keista, kaip advokatas teikia pasiūlymus dėl įstatymo pataisų, dėl kurių taikymo tuo pačiu metu atstovauja klientą, o po to proteguodamas savo klientą, jis veikia kliento vardu, spręsdamas tą patį klausimą, kuris buvo advokato proteguojamas Seime, kad būtų priimtos [reikiamos] pataisos dėl kurių ginčas teisme, iškeltas iki pasiūlymų pateikimo, jau būtų išspręstas taikant būtent tokias nuostatas.
Tokiu būdu, kaip matyti iš pakeitimų įsigaliojimo ir taikymo sąlygų pačiame įstatyme, siautėja visiškas teisinis nihilizmas, neturėjimas jokio baimės, prieš institucijas, kurios turėtų atlikti kontrolę. Nesu matęs tokios teisinės situacijos, kaip susidarė Kauno miesto savivaldybės ginčo atveju, per daugiau kaip 30 metų, dėl statybų jokioje kitoje savivaldybėje “, – teigė pašnekovas.
Kalbintas teisininkas pabrėžia, jog šioje istorijoje įžiūri akivaizdų konfliktą. Jo nuomone, teismas turėtų netenkinti taikos sutarties pasirašymo vien dėl šios priežasties.
„Š. Matijošaičio dalyvavimas šitoje istorijoje, savivaldybei sudarant taikos sutartį – visiškas interesų konfliktas. Tėvas yra meras, sūnus yra tarybos narys – ir daro ką nori. Nežinau su kuo net ir palyginti“, – sakė advokatas.
Asociatyvi / Kauno miesto savivaldybė / R. Tenio nuotr.
Pastabų turi ir gyventojai
Nors Kauno miesto savivaldybė ir VTPSI siekia pasirašyti taikos sutartį, su tuo nesutinka gyventojų interesus atstovaujanti asociacija „Kauno Vičiūnų bendruomenė“, kuri šiame procese yra trečioji suinteresuotoji šalis.
„Kauno Vičiūnų bendruomenė“ atkreipia dėmesį, jog taikos sutartis, jų nuomone, pažeistų viešą interesą, ir jų, kaip suinteresuotos visuomenės grupės, teises dalyvauti teritorijų planavimo procese.
Anot bendruomenės, detaliojo plano koregavimu keičiama statybos zona ir statybos riba, todėl keičiasi pastatų aukščiai bei išdėstymas – Bendruomenės narių vertinimu, tai reiškia esminius sprendinius, kuriems supaprastinta procedūra negalėtų būti taikoma net pagal liepos 1 d. įsigaliojusias TPĮ 28 str. 9 d. pataisas.
Pagal dabar galiojantį reguliavimą, anot bendruomenės, atliekant detaliojo plano korekciją vis tiek negali būti keičiamas pastatų skaičius.
Pasak Kauno Vičiūnų bendruomenės, jei byla būtų užbaigta taikos sutartimi, bendruomenė netektų galimybės dalyvauti naujo koregavimo viešinime ir teikti pastabas, tokia taikos sutartis prieštarautų viešajam interesui, pažeistų jų kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, pažeistų teisinio tikrumo principus bei prieštarautų įstatymui.
Anot bendruomenės, įstatymai negali būti taikomi atgaline data. Siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai.
Ši nuostata aiškintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai).
Lex retro non agit principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datą, nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas).
Bendruomenės atstovai taip pat atkreipia dėmesį, jog Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pripažino negaliojančiais sutikimus dėl laikino kelio ir statinių arčiau nei leidžiama. Kadangi bendruomenės manymu, šie sutikimai neteko galios nuo jų išdavimo momento, anot bendruomenės, detalusis planas ir statybos leidimas laikytini neteisėtais, mat detaliojo plano korekcijos buvo paruoštos remiantis šiais sutikimais.
Nagrinėjamos dar dvi susijusios bylos
Šalia šios bylos, galimai besibaigiančios taikos sutartimi, nagrinėjamos ir dvi kitos bylos. Vienoje šių bylų, į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi Kauno Vičiūnų bendruomenė – bendruomenė taip pat ginčija pakeistą detalųjį planą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) taip pat nagrinėja bylą, susijusią su šiomis statybomis. Šį kartą į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi pats Š. Matijošaitis, prašydamas panaikinti jam nepalankius Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus.
2022 m. kovą NŽT buvo išdavusi sutikimą statyti pastatą, nesilaikant normatyvinių atstumų nuo nesuformuotos valstybinės žemės sklypo ribos ir 2022 m. gegužę sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Tačiau 2022 m. spalį priėmė sprendimą dėl šių sutikimų pripažinimo netekusiais galios. Būtent šį sprendimą teismui apskundė Š. Matijošaitis.
Kaip „Kas vyksta Kaune“ anksčiau informavo NŽT atstovas Ruslanas Golubovas, Regionų administracinio teismo Kauno rūmai atmetė pareiškėjų skundą, tačiau šis teismo sprendimas buvo apskųstas LAT.
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading