„Autokausta“ baigė statyti naują krematoriumą: beliko objektą „priduoti“

Liepos pabaigoje portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija sulaukė skaitytojo laiško – šis teiravosi, ar dar vyksta administracinio pastato statybos Vainatrakio kapinėse.

„Gal galite pasidomėti, kaip vyksta krematoriumo Vainatrakyje statybos, kurios turėjo būti baigtos 2024 gruodžio mėnesį? Žvelgiant iš lauko, statybos darbų nesimato“, – klausė skaitytojas.

Primename, jog apie šias statybas buvo pranešta 2023 m. – tuomet buvo skelbiama, jog statybos bus pradėtos tų metų rudenį, o darbus atliks viešąjį rangos darbų konkursą laimėjusi bendrovė „Autokausta“.

Tuomet skelbta, jog pagal įmonės „MB Ameba“ parengtą projektą kapinių teritorijoje bus statomas vienaaukštis, tamsiai pilkos spalvos pastatas.

Savivaldybės atstovai nurodė, jog statybos baigtos, beliko objektą „priduoti“.

„Jūsų minimoje vietoje statybos pilnai baigtos. Šiuo metu objektas „pridavinėjamas“ Valstybinei statybos inspekcijai“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas.

Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenimis, viešojo pirkimo sutartis su UAB „Autokausta“ buvo pasirašyta 2023 m. birželio 27 d. Nurodoma maksimali pirkimo vertė siekia daugiau kaip 3 mln 335 tūkst. eurų, tačiau „Autokaustos“ pateiktame pasiūlyme nurodoma kiek mažesnė suma, siekianti beveik 3,2 mln. eurų.

Pagal sudarytą sutartį „Autokausta“ turi pastatyti ne tik administracinės paskirties pastatą su krematoriumu, bet ir atlikti kitus darbus – įrengti pagalbinę infrastruktūrą (prekyvietę, apšvietimo sistemas, drenažą ir t.t) bet ir įrengti teritoriją –sutvarkyti kapinių teritoriją, įrengti privažiavimo kelius, aikšteles ir t.t.

Šiuo metu nėra aišku, kas administruos naująjį krematoriumą. Savivaldybei pavaldžios įmonės „Kapinių priežiūra“ vadovas Darius Stankaitis teigė, jog kol kas neturi informacijos apie būsimą administratorių – ar tai bus privati įmonė, ar krematoriumą administruos SĮ „Kapinių priežiūra“.

Administracinio pastato statybos daugiausiai dėmesio susilaukia todėl, kad specialiai įrengtose patalpose planuojama teikti ir ritualines bei kremavimo paslaugas. Šiandien kremavimo paslaugos Kaune nėra teikiamos – artimiausia lokacija yra Kėdainiuose veikiantis „Lietuvos krematoriumas“.

Vis dėlto, apie krematoriumo poreikį Kaune kalbama jau daug metų. Pirmosios diskusijos buvo pradėtos dar mero pareigas einant kontraversiškais pasisakymais pagarsėjusiam a.a. Vytautui Šustauskui.

Tuomet jis tarybos posėdžio metu sakė, kad jeigu Kaune bus pastatytas krematoriumas, Kaune pradės dingti žmonės – neva banditai sukiš kauniečius į pečių ir neliks jokių pėdsakų.

Vėliau krematoriumą buvo svarstoma statyti įvairiose vietose. Pirmoji idėja buvo statyti krematoriumą VI forte, tačiau tam priešinosi vietos gyventojai, be to, vėliau VI fortas buvo apsaugotas kaip kultūros paveldas, tad realių galimybių pastatyti krematoriumą nebeliko.

2018 m. bendrovei „Antroji investicija“ kilo mintis krematoriumą statyti Taikos prospekte. Tada planuota statybas pradėti 2019 m., o baigti – 2020 m. Tačiau ir ši idėja nebuvo įgyvendinta.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2018/11/10/miestas/kaune-rezga-plana-statyti-krematoriuma/

Krematoriumą pastatyti planavo ir šalia Karmėlavos kapinių esančiame miško masyve sklypą įsigijusi bendrovė „Aeternum LT“. Šiam krematoriumui buvo nustatyta miško aikštelė šia kelio, vedančio į Karmėlavos kapines.

Projekto detalusis planas buvo pristatytas visuomenei, tačiau statybos taip ir nebuvo pradėtos. Susisiekus su „Aeternum LT“ vadovu Stasiu Kisieliumi, šis pasiūlė kreiptis į projektuotoją – architektų biurą „G. Natkevičius ir partneriai“.

Architektų biuro vadovas Gintautas Natkevičius sakė, jog buvo parengti krematoriumo projektiniai pasiūlymai, detalusis planas, kuris vėliau buvo suderintas su savivaldybe.

Tačiau vėliau prie projekto daugiau nebuvo sugrįžta. Neatmestina galimybė, jog projekto užsakovai nusprendė projekto atsisakyti ir dėl savivaldybės planų Vainatrakio kapinėse.

Kėdainiuose veikiantį „Lietuvos krematoriumą“ valdo lietuviško kapitalo įmonių grupė „K2 LT“.

Jos vadovas Bernardas Vilkelis portalui „Kas vyksta Kaune“ nurodė, jog veiklą šis krematoriumas pradėjo maždaug 2011 metais, tuo metu konkurencijos rinkoje visai nebuvo.

Kiek kitaip yra šiandien, mat visoje Lietuvoje šiandien veikia penki krematoriumai. Krematoriumas veikia Vilniuje, Kėdainiuose, Klaipėdoje veikia net du krematoriumai, praėjusiais metais krematoriumas atsidarė ir Utenoje.

Krematoriumuose Vilniuje ir Kėdainiuose veikia po dvi kremavimo linijas, tad iš viso Lietuvoje veikia 7 kremavimo linijos.

Nėra tiksliai žinoma, kiek kremacijų Lietuvoje atliekama kasmet. Visgi B. Vilkelis sako, kad tikriausiai tarp 40 ir 50 proc. mirties atvejų atliekama kremacija.

Pastaraisiais metais mirtingumas Lietuvoje kiek sumažėjo – jei 2020 m. buvo užfiksuotos 43 547 mirtys, o 2021 m. – net 47 776 mirtys, 2023 m. užfiksuotas mirtingumas buvo vienas mažiausių per pastarąjį dešimtmetį, siekė kiek daugiau nei 37 tūkst. mirčių.

B. Vilkelio paskaičiavimais, veikiausiai kasmet Lietuvoje kremuojama apie 16 tūkst. žmonių – apie pusė šių kremavimų atliekamos Kėdainiuose.

Verslininkas tvirtina, jog Kėdainių krematoriumo pajėgumai – maždaug 10 tūkst. kremacijų per metus. Dar tiek pat kremacijų gali atlikti visi kiti krematoriumai kartu sudėjus, tad poreikis patenkinamas.

Beje, Kėdainiuose esančiame krematoriume buvo planuojama įrengti ir trečią liniją, tam buvo gautas statybų leidimas. Tačiau kaip teigė B. Vilkelis, šiai dienai to poreikio nėra, tad projektas nevystomas.

Verslininkas taip pat girdėjo ir apie planus atverti krematoriumą Vainatrakio kapinėse, Kauno rajone.

„Stebime, laukiame žinių. Svarbiausia, kad viskas būtų daroma skaidriai, viešosios investicijos būtų operuojamos privataus sektoriaus, kas yra nusistovėjusi praktika, negriaunant konkurencijos“, – tvirtino B. Vilkelis.

„K2 LT“ vadovas sako, jog tik Kėdainių krematoriumui pradėjus veiklą, paklausa nebuvo itin didelė, tačiau žmonių įpročiai sparčiai keičiasi.

„Žmonės tai jau praktiškai priima, manau, už kelių metų tai bus standartinis būdas, laidojant urną. Keičiasi kartos, žmonės pamato, kad tai yra ne kažkoks baubas“, – pastebi verslininkas.

Anksčiau buvo įprasta kremavimą atlikti užsienyje, ypač Lenkijoje. Tačiau šiandien tendencijos keičiasi, mat krematoriumų Lietuvoje jau yra ne vienas, o kainos panašios. Esą paslaugų kainas Lenkijoje padidino pakilusios elektros kainos.

„Tai (važiuoti į Lenkiją, aut.) buvo populiariau, kai buvome vienintelis krematoriumas“, – sako B. Vilkelis.

Anot B. Vilkelio, kremavimo verslas priklauso nuo mirtingumo skaičių, tad yra pakankamai sezoniškas. Mat daugiausiai mirčių fiksuojama gruodžio ir sausio mėnesiais, vasarą mirčių būna mažiau.