Trečiadienį,
kovo 11 dieną, Kaune buvo paskelbta senolio paieška. Prie prekybos centro „Molas“ pradingęs vyras ieškotas kelias valandas ir galiausiai buvo surastas. Kauniečio artimieji dalijasi nuoširdžia
padėka.
Pateikiame visą neredaguotą kaunietės laišką:
„Kaune gyvena daugybė gerų žmonių. Ir visiems, kurie mums pagelbėjo šventinės dienos popietę, tariame nuoširdžiausius padėkos žodžius.
Tą popietę mūsų šeima išgyveno skausmingo nerimo valandas, kai prekybos centre pasimetė garbingo amžiaus sulaukęs ir nemažų sveikatos problemų turintis, nelabai gebantis bendrauti jos narys. Ligi šiol to niekada nebuvo nutikę.
Jam dingus „Maximos“ patalpose, iš pradžių mėginta patiems surasti savą žmogų, tačiau nepavyko, todėl buvo paprašyta apsaugos darbuotojų pagalbos. Patikrinus, matėsi, jog vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo prieš pradingstant vyrą išeinantį iš centro, o tolesnio maršruto jos jau neaprėpė. Kelią į namus jis gerai žino, bet... Deja, tąsyk vyras išėjo ne link savo namų, iki kurių – vos mažiau nei viena atkarpa tarp troleibuso stotelių, bet pasuko priešinga kryptimi.
Porą valandų po aplinkines bei toliau nuo „Molo“ esančias gatves paspirtukais, automobiliu važinėjo pražuvėlio duktė, jo anūkas, taip pat – kaimynė su savo dukra, bet jie senolio niekur neaptiko. Įsitikinus, kad artimųjų paieškos nesėkmingos, kreiptasi pagalbos į policiją (112). Greta to duktė apie šeimą ištikusią nelaimę pranešė internetu bei susisiekė su aktyviais kauniečiais – savanoriais (K9 PAIEŠKA).
Mūsų namuose apsilankė policija, teiravosi detalių apie dingusį žmogų, apie jo pomėgius, įpročius, ar netoli namų negyvena draugų, giminaičių, pas kuriuos jis galėtų užeiti. Apsilankė ir savanorė Agnė, dirbanti mokytoja vaikų darželyje. Atsivežė savo keturkojį augintinį, išmokytą ieškoti dingusiųjų. Kiti savanoriai temstant jau rinkosi prie „Molo“, rimtai pasirengę pradėti paieškas, derindami savo veiksmus su pareigūnais.
Žinome, kad ligi tol policijos ekipažai „šukavo“ Kauno gatves. Buvo susisiekta su greitąja medicinos pagalba (gal koks aplinkoje nebesiorientuojantis senas vyras pristatytas į ligoninę?), taip pat – su „Kauno autobusais“ (gal senolis įlipo į viešojo transporto priemonę ir ramiai važinėja, niekieno nekliudomas, – juk tądien važiavimas buvo nemokamas? Žodžiu, daugybė gerų žmonių ieškojo dingusio garbaus amžiaus kauniečio, buvusio pedagogo ir mokslininko...
Pagaliau policijai pavyko surasti sušalusį ieškomą vyrą „Molo“ apylinkėse. Gal žmogus kažkuriuo momentu prisiminė, kad pradėjo keletą valandų trukusias savo klajones ne namų link būtent nuo to prekybos centro, ir bandė į jį sugrįžti?
Kai netrukus gydytoja patikrino surasto vyro sveikatą, rimtų bėdų neaptiko. Užpildžius jo paieškos dokumentus, policijos pareigūnai palinkėjo senoliui sveikatos, ir dukra savo tėtį parvežė namo.
Mes ligi šiol niekada nesame prašę pareigūnų ar savanorių pagalbos, o kai jos tikrai prireikė, tuoj pat jos sulaukėme. Ir dar kokios geros! Tai dabar galime drąsiai sakyti: jie būtinai atsišaukia ir visada žmonėms padeda. Savo rūpestingumu, jautriu žodžiu, kurio tikrai labai reikia nuraminti sukilusias emocijas ir skausmą, artimiesiems įsivaizduojant gal net patį blogiausią „scenarijų“ – gal kur guli tavo žmogus mašinos partrenktas ar piktadarių užpultas…
Iš visos širdies šiandien dėkojame „Maximos“ ir „Molo“ apsaugos darbuotojams, Kauno policijos pareigūnams, Greitosios pagalbos medikams, savanoriams, kaimynams, visiems draugams, giminėms. Už jautrumą, ištikus nelaimei, už palaikymą, už neabejingą požiūrį į svetimą skausmą ir už didelį norą padėti, netgi visai nepažįstamam žmogui, Tikime, kad Kaune gyvena daugybė gerų žmonių, ir lai visų jų gyvenimus lydi sėkmė, ramiai, be fanfarų darant gerus darbus.
Dėkinga kauniečių šeima“, – redakcijai atsiųstame ilgame laiške dėstė kaunietė.