Įsivažiuojant pavasariui, gaisrai gamtoje, deja, tampa vis labiau sutinkamu reiškiniu. Dažnu atveju, gaisrui pradžią gali duoti tik vienas neapdairus žingsnis. Būtent neatsargaus elgesio su ugnimi pasekmes Veršvos kraštovaizdžio draustinyje ir užfiksavo viena „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.
„Tarp Šilainių plento ir Atramos gatvės įsiplieskė gaisras, sunkiai privažiuojamoje vietoje Veršvų draustinyje degė aukšta, sausa lyg parakas žolė. Išdegė nemažas plotas, kuriame paskutiniu metu ganėsi stirnos ir net du briedžiai. Matyt, kažkas numetė nuorūką, nesinori tikėti, kad sąmoningai… Tik norėtųsi, kad pamatę kraupius išdegusius plotus, pamąstytų, kad namų neteko visi pievos gyventojai…“, – susimąstyti kvietė kaunietė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien per kelias praėjusios savaitės dienas ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 288 žolės gaisrų. Jų metu išdegė apie 135 ha pievų, miško paklotės ir kitų atvirųjų teritorijų.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai įspėja gyventojus su ugnimi elgtis itin atsakingai ir nedeginti pernykštės žolės miškuose, durpynuose ir kitose atvirosiose teritorijose.
Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti: užpilti žemėmis arba vandeniu ir palaukti, kol jis visiškai nustos rusenti.
Draudžiama kurti laužus durpingose vietose ir miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, pučiant stipriam vėjui, ypač sausoje vietoje – arti medžių ir jų šakų, šalia laužo laikyti degųjį skystį. Nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 m.
Būtina įsidėmėti, jog kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus leidžiama kurti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
