NSGK nariai: ligoninių pritaikymas karo padėčiai galėtų būti finansuojamas civilinės saugos lėšomis

Nors kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos jau yra parengusios planus darbui ekstremaliųjų situacijų ar karo sąlygų metu, jų įgyvendinimui lėšų nėra. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius pripažįsta, kad ilgą laiką šiai problemai nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, todėl politikas siūlo pinigų šiai sričiai ieškoti iš civilinei saugai skiriamo biudžeto.

„Iki šiol mažai buvo daroma, netgi mažai šnekama. Padaryti visko per vienus metus, įgyvendinti projektus, akivaizdu, kad nepavyks. Matyt, reikia koncentruotis į tam tikrą eiliškumą, su principu – pradėjai ir pabaik“, – žurnalistams Seime šią savaitę sakė NSGK vadovas.

„Svarstant ateinančių metų biudžetą reikia žiūrėti, kur galima rasti pinigų šioms priemonėms įgyvendinti. Didžioji dalis skiriama gynybos ir nacionalinio saugumo tikslas, bet medicininis pasiruošimas krizės atveju – taip pat vienas iš svarbių gynybos ramsčių. Iš tos gynybos eilutės mes turime surasti tam tikrą pinigų sumą“, – kalbėjo jis.

Anot konservatoriaus, NSGK pirmininko pavaduotojo Lauryno Kasčiūno, iš Gynybos fonde esančios civilinės saugos eilutės būtų galima sukurti nuolatinį mechanizmą ligoninių pritaikymui dienai X. Tai, pasak politiko, 3–4 metų perspektyvoje leistų pajusti realų efektą.

„Mes turime gynybos fondą, atskirą eilutę gynybos biudžeto. Gynybos fonde yra civilinės saugos eilutė, kuri šiais metais sudaro 35 mln. eurų. Dabar ši civilinės saugos eilutė iš principo yra skirstoma savivaldybėms ir tai yra pakrapnojimas“, – teigė L. Kasčiūnas.

„Reikėtų sutelkti resursą, kuris kiekvienais metais bus, galbūt augs, ir padaryti kažką labai aiškaus – paruošti mūsų ligonines karo padėčiai. Tą resursą (...) nukreipti į ligoninių pasiruošimą karo padėčiai. Per 3–4 metus pajaustume efektą“, – akcentavo parlamentaras.

Šiuo metu Civilinės saugos stiprinimui yra skiriama 35 mln. eurų. Juos administruoja Vidaus reikalų ministerija (VRM). Šios investicijos skirtos priedangų infrastruktūros plėtrai, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos modernizavimui, sveikatos apsaugos sistemos atsparumo didinimui.

Šią savaitę Seimo NSGK vyko posėdis, kuriame aptartas gydymo įstaigų pasirengimas dirbti ekstremaliųjų situacijų ir karo sąlygomis. Savo planus pristatė Kauno ir Santaros klinikos, taip pat Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė.

Anot Kauno klinikų generalinio direktoriaus Renaldo Jurkevičiaus, jo vadovaujamoje įstaigoje reguliariai vyksta evakuacinės pratybos. Taip pat klinikos turi vandens gręžinį su filtravimo sistema, katilinę rezerviniam šildymui užtikrinti. Visgi, R. Jurkevičius pripažįsta, kad nepakanka tinkamai pasiruošti dienai X.

„Mes tikrai turime dar nemažai nuveikti, kad pasiektume tą lygį, tarkime, kokį turi Izraelis (…). Mums iki to reikia padirbėti, Lietuvoje neturime požeminės infrastruktūros“, – Seime žurnalistams sakė R. Jurkevičius.

„Kaune mes turime planą požeminę parkavimo vietą paversti stacionarine pagalbą teikiančia vieta. Taip pat turime planą, kaip sukurti po žemę esančią infrastruktūrą, kurioje būtų galima ir operuoti, ir atlikti sunkią diagnostiką“, – pasakojo jis.

Tuo metu Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša sakė, jog gydymo įstaigoje pasiruošimas galimai grėsmei vyksta trimis etapais.

„Pirmasis – mokymai, pratybos, visos mūsų komandos rengimas. Antrasis – tos infrastruktūros, kurią mes turime po žeme, atnaujinimas, tvirtinimas, parengimas darbui. Trečias, ilgalaikiškesnis tikslas, mes norėtume Santaros klinikose matyti ir dedikuotą papildomą infrastruktūrą, kuri būtų po žeme – apsaugota, fortifikuota, kurioje būtų saugu dirbti mūsų personalui, pacientams“, – teigė T. Jovaiša.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė Jelena Kutkauskienė akcentavo, kad įstaiga aktyviai ruošiasi galimoms grėsmėms: rengiamos atmintinės, sudaryti mobilizaciniai sąrašai, tobulinami vidiniai procesai, numatant, kaip ligoninė veiktų atėjus dienai X.

„Ligoninė yra tikrai neblogai pasiruošusi. Mes padarėme labai didelę pažangą užtikrinant energetinę nepriklausomybę. Turime elektros generatorius (…), reikiama kiekį atsargų“, – kalbėjo ligonines vadovė.

Tačiau, kaip pažymėjo J. Kutkauskienė, dar yra kur tobulėti – ligoninė iki šiol neturi savo gręžinio.

„Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai Lietuvoje atliko turimos infrastruktūros sveikatos sektoriuje įvertinimą pagal jų parengtus standartus ir nė vienos, deja, nė vienos ligoninės rezultatas nėra toks, kurio mes norėtumėme visi tikėtis“, – sakė ji.

„Akivaizdu, kad turime daug padaryti stiprindami ir ruošdami infrastruktūrą, kuri būtų saugi tiek pacientams, tiek personalui dirbti joje, bet tam, reikia pripažinti, kad iš tikrųjų yra reikalingos labai didelės investicijos, kurių mes labai laukiame“, – teigė Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės vadovė.

ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pernai atrinko 23 Lietuvos ligonines, kurios bus parengtos veikti ekstremalių situacijų bei karo atveju.