NATO atstovas: siekiant užtikrinti karinius pajėgumus būtina didinti aviacinio kuro gamybą

NATO Operatyvinio energetikos komiteto bendrapirmininkis Julianas Večorkevičiaus sako, kad kilus karui sąjungininkėms prireiks didelio kiekio aviacinio kuro, todėl būtina jau dabar investuoti į didesnę jo gamybą ir infrastruktūrą.

Jis taip pat pabrėžia, jog dėl transporto elektrifikacijos Europoje gali mažėti kuro gamyba, o tai kels riziką Alijanso saugumui.

„Mums labai, labai reikia aviacinio kuro. Jei kiltų karas, tą akimirką, kai stotume į jį, pradėtume taikyti vadinamąją vieno kuro politiką. Tai reiškia, kad mes skraidytume ir riedėtume naudodami aviacinį kurą. Priežastis labai paprasta – kad mūsų logistika išliktų paprasta“, – Vilniuje šeštadienį NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje sakė J. Večorkevičius.

„Kitu atveju jums reikėtų vienos tiekimo grandinės viskam, kas skraido, ir atskiros, lygiagrečios tiekimo grandinės viskam, kas rieda. Mes norime to išvengti. Taigi, jei paprašyčiau prisiminti tik vieną dalyką, tai būtų tai, kad aviacinis kuras yra raktas į mūsų pajėgų įgalinimą“, – pridūrė jis.

Anot NATO atstovo, elektrifikacija susisiekimo sektoriuje, kaip perėjimas prie elektromobilių, kelia grėsmę, jog kuro Europoje gali būti gaminama kur kas mažiau – per 25-erius metus naftos perdirbimo bazė gali susitraukti nuo 40 iki 80 proc.

„Iškils problema, nes tai, ką padarys elektrifikacija, dyzelino ir benzino poreikio nebeliks, o naftos perdirbimo gamyklos negali gaminti vien tik aviacinio kuro. Ji turi gaminti ir kitų rūšių produktus, kad išsilaikytų. Tą akimirką, kai šie kiti produktai palaipsniui išnyks, naftos perdirbimo gamyklų verslo modelis taps itin sudėtingas“, – sakė jis.

Anot J. Večorkevičiaus, naftos perdirbėjai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje gali trauktis iš Europos: „Galiu pasakyti, kad kai mes, kaip NATO, kalbėjomės su pasauliniu mastu veikiančiais naftos perdirbėjais, jie visi sakė tą patį: mums ilgalaikėje perspektyvoje Europoje nėra verslo logikos, nes kitos rinkos bus ekonomiškai patrauklesnės – Afrika, Pietryčių Azija. Taigi, kyla rimta problema atgrasymui ir gynybai. Nes naftos perdirbimo bazė radikaliai mažės“.

Pasak jo, yra du sektoriai, kuriuos elektrifikuoti nebus paprasta – tai gynybos ir civilinės aviacijos sritys.

„Kalbant apie tvarų aviacinį kurą (SAF), kurį naudos civilinės oro linijos, yra dvi jo rūšys – pirmasis tipas yra biodegalai. Čia yra problema, nes ne visi biodegalai yra suderinami su kariniais varikliais. Taip pat, kalbant strategiškai, kai kuriems iš šių biodegalų reikalingos žaliavos, kurias reikia importuoti, pavyzdžiui, iš Kinijos. Tai nėra pati geriausia strategija karinėje perspektyvoje“, – sakė J. Večorkevičius.

Antroji rūšis, pasak NATO atstovo, yra sintetinis aviacinis kuras, tačiau jo gamybai reikalinga daug elektros energijos.

„Jei jos turite, kurą galite gaminti bet kur: saloje, po žeme ar laive. Problema ta, kad kadangi tai reikalauja tiek daug elektros, tai yra brangu, ypač ten, kur elektra brangi, pavyzdžiui, Europoje“, – tikino jis.

Pasak J. Večorkevičiaus, Europai būtina investuoti į kuro infrastruktūros plėtrą, taip pat alternatyvų tvarų aviacinį kurą, suderinamą su kariniais reikalavimais.

„Nors komerciškai tai gali atrodyti nepatrauklu, tai būtina mūsų gynybai užtikrinti. Naudokite savo teisinius įrankius, prekybos politiką, kad, pavyzdžiui, blokuotumėte degalų importą iš šalių, kurios įgalina Rusijos agresiją. Subsidijuokite tvarių degalų gamybą ir investuokite į inovacijas“, – rekomendavo NATO atstovas.

„Raginčiau ES nares atverti ES fondų finansavimą tokiai infrastruktūrai. Infrastruktūrą reikia prižiūrėti: galite kasmet leisti pinigus tuštiems vamzdžiams, laukiantiems karo, arba galite tiekti kurą civiliniams oro uostams taikos metu, gauti pajamų ir taip išlaikyti sistemą“, – pridūrė jis.

Be to, anot jo, susisiekimo bei krašto apsaugos ministrai turėtų labiau bendradarbiauti, siekiant atliepti kariuomenės poreikius.