Lietuvoje keisis perspėjimo apie oro pavojų tvarka

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad bus keičiamas algoritmas, kaip gyventojai perspėjami apie galimą oro pavojų, sprendimą dėl pranešimo gyventojams išsiuntimo priims radarą stebintis Karinių oro pajėgų (KOP) budėtojas.

„Kalbant apie algoritmus, čia bus tam tikrų pokyčių, bet visi jie nukreipti į tai, kad mūsų žmonės tikrai būtų saugūs, ir mes negalime visiškai eliminuoti pavojaus ir, deja, turiu konstatuoti faktą, kad tokių oro erdvės pažeidimų ateityje bus“, – ketvirtadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio kalbėjo G. Nausėda.

Prezidento teigimu, prieš kelias savaites įvykęs drono incidentas parodė, kad geltonas oro pavojaus signalas suveikė ne visoje Lietuvoje ir tuo metu, kai bepilotis jau buvo „nukeliavęs pakankamą kelią“.

„Šito, be jokios abejonės, negali būti. Štai kodėl pagal pasikeitusius algoritmus geltona spalva šitokį droną lydėtų jau praktiškai nuo Lietuvos Respublikos sienos su Lenkijos Respublika, nes būtų bent du indikatoriai, kurie parodytų, kad geltoną spalvą reikia įjungti“, – teigė šalies vadovas.

„Tą dieną mes puikiai žinojome, kad vyko atakos oro dronų atakos prieš Šiaurės Rusijos objektus. Ir tuo pat metu mes matėme savo radaruose, kad objektas atskrenda iš Lenkijos. Tai šito pakanka tam, kad indikuotume apie realų oro erdvės pavojų ir informuoti mūsų gyventojus“, – dėstė jis.

Kitas pokytis – sprendimus dėl gyventojų informavimo priims Karinių oro pajėgų operatyvinis budėtojas.

„Kitaip tariant, sprendimai bus maksimaliai decentralizuoti, kad nebūtų prarandamas brangus laikas, kad nereikėtų kažkokių tai derinimo procedūrų, nes aš manau, kad budėtojas turi visą tą informaciją, visus algoritmus prie rankų, pagal kuriuos galėtų priimti vienokį ar kitokį sprendimą“, – aiškino prezidentas.

Kalbėdamas apie galimybes numušti droną be vizualinio kontakto, G. Nausėda teigia, kad „procedūros yra kiek sudėtingesnės ir apima NATO būstinės sprendimus“.

„Todėl negaliu teigti, kad štai susiklosčius tokiai situacijai, kuomet pakilęs naikintuvas matys, kad yra skrendantis objektas, bet negalės vizualiai atpažinti jo, sprendimo dėl numušimo jis priimti negalės, nes tai yra labai didelis pavojus, (...) kad gali būti, na, tiesiog nepataisomos pasekmės, kuomet mažasis lėktuvas, kuris neturi ryšio su dispečeriniais punktais, tiesiog gali būti atakuotas“, – sakė šalies vadovas.

Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius kalbėjo, kad algoritmai bus „aiškesni, lengviau suprantami“.

„Įvedami konkretūs kriterijai, kiek jų išpildžius arba kokiems veiksmams įvykus, koks pranešimas yra siunčiamas, tai norisi tikėti, kad dabar jau nebebus, kodėl (pranešimas atsiųstas – BNS) per vėlai, per anksti ar kaip. Man atrodo, kad kariuomenė, Karinės oro pajėgos, tai čia ne politinė VGT dalis sudėliojo schemą ir tikiuosi, kad ji veiks sklandžiau“, – teigė Vyriausybės vadovas.

G. Nausėda pažymėjo, kad pažanga, kuriant integruotą oro gynybos sistemą – yra, tačiau ji realiau apčiuopiama tik detekcijos srityje.

„Oro radarų ir kitų detekcijos priemonių visuma mums leidžia geriau matyti Lietuvos Respublikos teritoriją, oro erdvę. Kai kada net apsidrausti ir tam tikri, galbūt, ratilai, kuriuos radarai (...) persidengia vienas kartu su kitu. Tai yra tiktai geriau, nes tai leidžia mums tiksliau identifikuoti atskrendančius rizikos šaltinius“, – kalbėjo prezidentas.

„Vyksta toliau testavimai dėl antidroninių priemonių. Tie testavimai vykdomi ne tiktai dėl to, kad patikrinti tų sistemų, kurias jau įsigijome, patikimumą, bet ir taip pat įvertinti tiksliau ir atsakingiau būtinybę įsigyti tas sistemas, kurias dar tiktai planuojame įsigyti. Tai jeigu įsitikinsime testavimo pasekoje, kad šitos sistemos neveikia taip, kaip mes tikimės, be jokios abejonės, skirsime lėšas toms sistemoms, kurios veikia patikimiausiai“, – sakė jis.

Šalies vadovas ragino orientuotis į Ukrainos gamybos produktus, kurie pasiteisino karo eigoje.

Kaip rašė BNS, siekdamas paskatinti dvišalę dronų gamybą, Vilnius išsiuntė Kyjivui „lūkesčių laišką“, kuriame įvardijami potencialūs partneriai Lietuvoje, pramonės potencialas ir apimtys.

Pasak G. Nausėdos, bendra kontraktų apimtis pirmaisiais metais galėtų siekti „bent 200 milijonų eurų“, per kelerius metus šią sumą padidinant iki 800 mln. eurų.