Kodėl apie oro pavojų perspėti ne visi gyventojai: atsakė PAGD ir NKVC

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Jolita Orentaitė sako, kad gyventojai apie oro pavojų pranešimus gauna tada, kada tą padaryti nusprendžia kariuomenė.

Taip ji kalbėjo daliai visuomenės piktinantis, kad apie sekmadienį į Lietuvą iš Lenkijos įskridusį galimą droną buvo pranešta tik daliai gyventojų.

„Už gyventojų perspėjimą ir informavimą yra atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad oro pavojaus atveju informaciją, jog reikia perspėti gyventojus apie oro pavojų, departamentas gauna iš Lietuvos kariuomenės“, – BNS teigė J. Orentaitė.

„Kariuomenė informuoja PAGD apie oro pavojų, nurodo, kurioje vietoje ir kokiu metu tas pavojus yra skelbiamas. Todėl PAGD tiesiog atlieka tą techninę dalį ir informuoja gyventojus“, – pridūrė ji.

Departamento atstovės teigimu, pirmoji informacija iš Lietuvos kariuomenės PAGD buvo perduota apie Kauno apskrities vietoves.

„Tada ėjo Šiaulių apskritis ir vėliau Panevėžio apskritis“, – aiškino ji.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau žurnalistams teigė, kad jam „keista ir nepriimtina“, jog apie incidentą buvo informuoti ne visi gyventojai. Jis žadėjo aiškintis situaciją.

Kaip rašė BNS, dronas į Lietuvą įskrido anksti sekmadienį ryte, jo dalys vėliau rastos Pasvalio rajono savivaldybėje, Juodžionių kaime.

Skraidyklei sprogus, jos nuolaužos apgadino civilinį automobilį, žmonės nesužeisti.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas teigia, kad pranešimai gyventojams apie oro pavojų šiek tiek užtruko dėl Lietuvos kariuomenės vertinimo.

„Pirminis įvertinimas buvo atliktas kariuomenės ir tas įvertinimas šiek tiek užtruko“, – žurnalistams sekmadienį sakė Vilmantas Vitkauskas.

„Kauno apskrities gyventojai gavo pranešimą 7 val. Už trijų minučių įvertinus kryptį drono, greitį ir panašius kitus parametrus, buvo nuspręsta 7.03 val. paskelbti įspėjimą geltona. (...) Po šešių minučių, kuomet jau įvertinta, kad grėsmė tikrai yra reali ir oro gynybos misijos naikintuvai identifikavo, kad tai yra galimai dronas ir buvo priimtas sprendimas jį vizualiai įvertinus ir nustačius naikinti, buvo priimtas sprendimas skelbti signalą raudonai“, – aiškino jis.

Anot V. Vitkausko, būtina įvertinti, ar grėsmė gyventojams yra reali.

„Tai šitoj vietoj, be abejo, visą laiką kuo anksčiau įspėsi, tuo yra geriau, bet įvertinkime ir tai, kad nereikia audrinti visuomenės, neįsivertinus iš tikrųjų, ar ta grėsmė yra reali, ar pavojinga. Tas įvertinimas buvo atliktas ir kažkokios žalos mūsų visuomenei, gyventojams ar turtui nepadaryta“, – kalbėjo jis.

Kaip skelbta anksčiau, dronas į Lietuvos teritoriją įskrido iš Lenkijos. Reaguojant į galimą drono grėsmę, oro pavojus buvo paskelbtas tik Panevėžio, Šiaulių ir Kauno apskrityse.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau sekmadienį teigė, kad jam tokia situacija yra „keista ir nepriimtina“. Ministras aiškinsis, kodėl oro pavojus nebuvo paskelbtas kitose šalies dalyse, kur buvo fiksuotas dronas.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, kad gyventojų perspėjimo sistema suveikė „ne iki galo“.