Kaip literatūros studijos ir kūrybinis rašymas gali virsti menine patirtimi: VU Kauno fakulteto alumnė baigiamąjį darbą pavertė paroda

Spalio 29 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje pristatoma paroda „Tyla. Balsas. Proveržis“, kuri yra VU Kauno fakulteto Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistrantūros studijų programos alumnės Daivos Jasiūnės baigiamojo darbo tęsinys.

Kurdama parodą D. Jasiūnė, kartu su savo baigiamojo darbo vadove doc. dr. Skirmante Biržietiene, parodos kuratore Audrone Meškauskaite ir parodos dizainere Inga Zamulskiene ieškojo būdų, kaip literatūros kūriniuose atsiskleidžiantį autorių savitumą, jų autentišką balsą perteikti vaizdu, objektais ir erdve. Magistro baigiamasis darbas „LRS serija Pirmoji knyga: autentiškos autorystės konstravimas debiutinėje prozoje“ buvo rengiamas kartu su Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistro studijų programos socialiniu partneriu Maironio literatūros muziejumi ir dabar virto paroda apie dešimt pirmųjų knygų.

Savo kūrybinėse veiklose D. Jasiūnė nagrinėja žmogaus santykį su pasauliu, erdve ir savimi, tačiau profesinis kelias neapsiriboja viena sritimi. Baigusi etnologijos bakalauro studijas, ji pasirinko interjero dizainerės profesinį kelią, o vėliau vėl sugrįžo prie kūrybos, šįkart – per literatūrą ir rašymą.

2025 m. baigtos Lietuvių literatūros ir kūrybinio rašymo magistrantūros studijos VU Kauno fakultete Daivai tapo galimybe ne tik geriau pažinti lietuvių literatūrą ir jos tyrimo metodus, bet ir pasinerti į literatūrinės kūrybos procesą. Ši programa padėjo praplėsti kalbinės ir estetinės raiškos principus, įsigilinti į meninės kūrybos procesą: pastebėti, tyrinėti, kelti klausimus, formuoti idėjas ir jas įgyvendinti.

„Studijos suteikė daugiau pasitikėjimo savo kūrybiniais sprendimais ir leido suprasti, kad tekstas nėra vienintelis būdas perteikti idėją. Kūryba gali atsirasti pasakojime, erdvėje, patirtyje, parodoje, judesyje ar susitikime su žmogumi“, – sako D. Jasiūnė.

Daivos magistro darbo tyrimo medžiaga – dešimt Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos serijos „Pirmoji knyga“ autorių. „Pirmoji knyga“ – tai kasmetinis konkursas, kuriame dalyvauja dar savo kūrybos nepublikavę pradedantieji rašytojai. D. Jasiūnės baigiamojo darbo vadovė S. Biržietienė atkreipė dėmesį, kad 2024 m. serijai sukako trisdešimt metų, ir pasiūlė šią sukaktį paversti tyrimo atspirties tašku, tačiau magistro darbui buvo svarbi ne vien serijos istorija.

„Mane sudomino klausimas, kaip pirmojoje knygoje ima ryškėti savitas, autentiškas kūrėjo balsas“, – pasakoja D. Jasiūnė.

D. Jasiūnės tyrimas nesibaigė akademiniu darbu. Dar prieš pradedant jį rašyti buvo numatyta galimybė rezultatus pristatyti Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kuris yra VU Kauno fakulteto socialinis partneris. Šis sumanymas D. Jasiūnei suteikė progą literatūros tyrimą perkelti į kitą raiškos formą.

„Man įdomu dėlioti vaizdą, erdvę, atmosferą – turbūt tam įtakos turi ir ankstesnė interjero dizaino patirtis. Todėl nuo pat pradžių buvo įdomu galvoti ne tik apie tai, ką tyrinėju, bet ir kaip tai galėtų atrodyti erdvėje“, – teigia D. Jasiūnė.

Kurdama parodą „Tyla. Balsas. Proveržis“ D. Jasiūnė ieškojo būdų, kaip literatūros kūriniuose pastebėtus motyvus ir autorių savitumą perteikti vizualiai. Pasak autorės, tyla simbolizuoja laikotarpį iki debiuto, kai kūrėjas kaupia patirtį, stebi ir ieško savo balso, dar nebūdamas matomas viešumoje. Balsas atskleidžia autentiškumo paieškas – savos temos, intonacijos ir kalbos atradimą, o proveržis žymi pirmosios knygos pasirodymą ir autoriaus žengimą į literatūros lauką. Šias tris būsenas parodoje perteikia kiekvienam autoriui parinkti vizualūs objektai ir motyvai, atskleidžiantys jo kūrybinį savitumą.

Tyrime kiekvienam rašytojui ji ieškojo lyg savotiško rakto – daikto, vaizdinio ar motyvo, galinčio tapti jo autentiško balso išraiška, įvaizdinančio pirmąją knygą. Taip literatūrinis tyrimas įgijo kitą formą: akademiniame darbe analizuojamos idėjos atsirado muziejaus erdvėje. Paroda leidžia į rašytojų debiutus pažvelgti ne tik per tekstą, bet ir per vizualias asociacijas, objektus bei jų kuriamą atmosferą.

„Magistro studijos man labai padėjo kuriant šią parodą. Tyrinėdama išmokau į literatūrą žiūrėti kaip į daugiasluoksnį audinį, ieškoti jame motyvų, vaizdų, daiktų, asociacijų, per kuriuos atsiskleidžia autoriaus savitumas. Ir man buvo labai įdomu tą tyrimo būdą perkelti į kitą formą“, – pasakoja D. Jasiūnė.

Šis sumanymas sudomino ir parodos kuratorę Audronę Meškauskaitę. Jos teigimu, kūrybos procesą ne visada lengva paaiškinti racionaliai – patys menininkai kartais negali tiksliai įvardyti, kodėl jų kūryboje atsiranda vieni ar kiti vaizdiniai. Todėl Daivos mėginimas atskleisti, kaip formuojasi autentiškas autoriaus balsas, kuratorei pasirodė ypač įdomus.

„Būtent todėl labai susidomėjau Daivos Jasiūnės tyrinėjimu. Ji panoro užčiuopti tai, kas beveik nesugaunama, – plevena kaip vos vos juntamos nuojautos, pakyla kaip slapčiausios sielos užkaborių dulkės… O tada susivelia su kasdienybe, logiškais intelektiniais užmojais, tyrinėjimais ir tikslais į pirminį kūrinio vaizdinį“, – mintimis dalijasi A. Meškauskaitė.

Kuratorės teigimu, vienas didžiausių iššūkių – abstrakčias kūrybos proceso idėjas perteikti materialia forma. Tam pasitelkiami simboliai, meninės instaliacijos, asmeniniai daiktai, kasdieniai tekstai ir prisiminimai, padedantys lankytojams priartėti prie pirmųjų knygų rašymo laikotarpio ir atmosferos.

„Tai labai įdomi tema, bet lygiai tiek pat sudėtingas uždavinys ją paversti paroda. Kaip į materijos kalbą išversti visiškas abstrakcijas? Bet kas sudėtinga, tas ir įdomu. Tereikia priimti kitokias žaidimo taisykles, o gal net sugalvoti naujas“, – sako parodos kuratorė.

VU Kauno fakulteto alumnė tikisi, kad paroda paskatins lankytojus jautriau pažvelgti į pirmąsias rašytojų knygas, jose atpažinti vėliau išplėtotų kūrybinių idėjų užuomazgas ir pamatyti debiutą kaip akimirką, kai kūrėjas išdrįsta prabilti savo balsu. Ji taip pat viliasi, kad ši patirtis įkvėps lankytojus drąsiau ieškoti savo santykio su kūryba, nepriklausomai nuo pasirinktos jos formos.

„Norėčiau, kad lankytojas išsineštų ne tiek sausas faktines žinias, kiek tam tikrą patirtį ir atpažinimo jausmą. Pirmoji knyga dažniausiai matoma kaip baigtinis leidybinis produktas ar tiesiog literatūrinio kelio pradžia, tačiau man norėjosi parodyti, kad už jos slepiasi paieškos, abejonės, pažeidžiamumas ir drąsa“, – sako parodos kūrėja.

D. Jasiūnės kūrybinė patirtis atskleidžia, kaip akademinės studijos gali tapti įkvėpimu naujoms idėjoms, o literatūros tyrimas – paskata eksperimentuoti su kitomis kūrybinės raiškos formomis. Paroda „Tyla. Balsas. Proveržis“ taps galimybe lankytojams susipažinti su Daivos Jasiūnės atlikto tyrimo rezultatais ir kitaip pažvelgti į šiuo metu labai žinomų ir mažiau matomų Lietuvos rašytojų literatūrinį debiutą.

Kviečiame į parodos „TYLA. BALSAS. PROVERŽIS“ atidarymą, kuris vyks spalio 29 d. 18 val. Maironio lietuvių literatūros muziejuje (Rotušės a. 13, Kaunas).