Kauno rajonas vejasi didmiesčius: auga gyventojų skaičius ir užimtumas

Gera logistika, daug darbingo amžiaus žmonių ir įmonių – tik dalis priežasčių, dėl kurių Kauno rajonas sparčiai artėja prie šalies didmiesčių ekonominių rodiklių. Užimtumo tarnyba atidžiau pažvelgė į šio regiono darbo rinkos specifiką.

Kauno rajonas yra viena jauniausių ir sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje, išsiskiriantis aukštais demografiniais ir gyvenimo kokybės rodikliais – patenka į lyderių dešimtuką pagal sveikatos, ekonomikos, aplinkos ir tvarumo, saugumo bei socialinės apsaugos rodiklius.

Gausiausiai darbo pasiūlymų – gamybos, sandėliavimo, logistikos ir aptarnavimo sričių specialistams: šaltkalviams, sandėlininkams, pardavėjams, vairuotojams ekspeditoriams, krautuvų vairuotojams, orlaivių mechanikams, mechanikos inžinerijos technikams, staliams, elektrikams bei individualios priežiūros ir slaugytojo padėjėjo darbuotojams.

Darbuotojų ieško apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorių darbdaviai.

„Patogi geografinė padėtis ir rajono patrauklumas gyventi bei dirbti padeda pritraukti daugiau jaunų specialistų ir greičiau užpildyti laisvas darbo vietas. Ūkio subjektų skaičius čia yra didesnis nei Vilniaus rajone, o spartus verslo augimas skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jau lenkia darbo jėgos pasiūlą. Pagrindiniai darbo rinkos rodikliai rajone – geresni nei šalies vidurkis. Gyventojai greičiau įsidarbina, nedarbo trukmė yra keturiomis dienomis trumpesnė nei vidutiniškai Lietuvoje, daugiau žmonių sėkmingai persikvalifikuoja ir ilgiau išlieka darbo rinkoje. Mažesnis nedarbas ir aukštesnis užimtumas rodo palankias sąlygas gyventojams, – teigė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Vis dėlto aukštą užimtumą sąlygoja ne tik verslo plėtra –.per dvejus metus 17,6 proc. išaugo įmonių skaičius, bet ir aktyvūs Kauno rajono savivaldybės sprendimai, orientuoti į gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą. Veikdami kaip viena komanda užimtumo srityje, galime greičiau padėti darbo ieškantiems asmenims, suteikti jiems individualią ir kompleksinę pagalbą bei sudaryti geresnes galimybes sėkmingai integruotis į darbo rinką.“

Kauno rajone dažniau nei Vilniaus ar Klaipėdos rajonų savivaldybėse darbo ieškantys žmonės įdarbinami į aukštos kvalifikacijos darbo vietas verslo administravimo, pardavimo ir rinkodaros srityse, taip pat nemažai – inžinerijos, IT, socialinių paslaugų ir švietimo bei vadovaujančiose pozicijose.

Pasak I.Balnanosienės, Kauno rajone vis labiau konkuruojama dėl konkrečių kompetencijų: „Mūsų atrankos rodo, kad gamybos ir technologijų įmonės ieško kokybės, mechanikos ir kitų sričių inžinierių, technologų, chemikų-analitikų, žaliavų planuotojų, pirkimų specialistų, verslo duomenų analitikų.

Tokių darbuotojų ieškojo „Giraitės ginkluotės gamykla“, „Aconitum“, „Holmbergs Safety System“, „Dovista“ ir kitos Kauno rajone veikiančios įmonės. Kuo specifiškesnė kompetencija, tuo mažesnė potencialių kandidatų pasiūla, todėl vien darbo skelbimo dažnai nebepakanka – Užimtumo tarnyba aktyviai ieško ir tiesiogiai kalbina tinkamus specialistus.

Kauno rajone verslo plėtrą vis labiau lemia ne darbo vietų skaičius, o gebėjimas pritraukti reikalingas kompetencijas.“

Savivaldybėje stebimas ir gyventojų verslumo augimas – savarankišką veiklą šiemet pasirinko 1,3 tūkst. gyventojų – 2,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tuo tarpu šalyje sumažėjo 3,1 proc.

Pagal vidutinį darbo užmokestį Kauno rajonas patenka į stipriausių savivaldybių trejetuką ir rikiuojasi iškart po Vilniaus ir Kauno savivaldybių. 2026 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis rajone siekė 2 513,9 Eur ir buvo didesnis nei 57 Lietuvos savivaldybėse.

Vilniaus rajone šis rodiklis sudarė 2 344,6 Eur. 2025 m. vidutinis mėnesio bruto darbo užmokestis Kauno rajone siekė 2 358 Eur, kai Vilniaus rajone jis buvo 2 169,8 Eur.

Gyventojai sėkmingai įsidarbina geriau apmokamose darbo vietose. Per Užimtumo tarnybą įsidarbinusių Kauno rajono gyventojų vidutinis darbo užmokestis siekė 1806 Eur ir buvo 13 proc. didesnis nei šalies vidurkis.

Pernai Užimtumo tarnybai tarpininkaujant įdarbinti šio rajono klientai šalies ekonomikai sukūrė beveik 30 mln. Eur pridėtinės vertės – tai sudaro apie 4 proc. visos Užimtumo tarnybos sukurtos pridėtinės vertės, kuri siekė 774 mln. Eur.