Valdantieji sako sieksiantys įstatyme apibrėžti LRT misiją

„Šiandien sutarėme, kad reikia tikslinti misiją ir jos apibrėžimą, nes po to daugelio klausimų sprendimas būtų tikrai palengvinamas“, – ketvirtadienį po darbo grupės posėdžio Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Patys darbo grupės nariai nesiėmė atsakomybės tikslinti misijos, todėl, K. Vilkausko teigimu, pirminį variantą dėl to galėtų parengti Kultūros ministerija.

„Misija, kurios apibrėžimo nėra, aš manau, kad ji turi atsirasti ir tada misijai skiriamas finansavimas (…). Jeigu finansavimas misijai yra neadekvatus, tai neatitinka valstybės pagalbos požymių“, – kalbėjo „aušrietis“ Artūras Skardžius.

Kita darbo grupės narė konservatorė Giedrė Balčytytė tokio apibrėžimo poreikį vadino pertekliniu. Anot parlamentarės, iki šiol niekam nekilo klausimų dėl visuomeninio transliuotojo misijos, paskirties, reikšmės bei prasmės.

„Mano manymu, papildomas misijų apibrėžimas (…) yra perteklinis“, – žurnalistams po posėdžio kalbėjo ji.

Dabar galiojančiame LRT įstatyme termino „misija“ nėra.

Jame nustatyta, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.

Įstatymas įpareigoja nacionalinį transliuotoją atspindėti įvairias pažiūras ir įsitikinimus, gerbti žmogaus orumą ir jo teises, nenusižengti moralės ir etikos principams, programose pirmenybė teikiama nacionalinei kultūrai, taip pat informacinėms, pasaulio kultūros, publicistikos, analizės, pažintinėms, šviečiamosioms, meno ir sporto programoms.

Darbo grupė ketvirtadienį pradėjo nagrinėti gautus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos ir finansavimo.

Posėdžio pabaigoje, jos pirmininko Juozo Oleko teigimu, pavyko išnagrinėti vieną penktadalį suvestiniame projekte esančių pakeitimų. Dėl daugumos siūlomų pakeitimų sutarta dar diskutuoti turint aiškiau apibrėžtą LRT misiją, dalį siūlymų politikai atsiėmė.

Pasibaigus susitikimui Seimo vadovas žurnalistams posėdžio plačiau nekomentavo.

Kitame darbo grupės posėdyje pirmadienį turėtų būti diskutuojama dėl siūlymų įkurti LRT valdybą, sumažinti politinių institucijų skiriamų atstovų skaičių įstaigos taryboje, trumpinti LRT tarybos narių kadenciją, numatyti galimybę atšaukti tarybos narį.

Darbo grupė sutarė tik dėl vieno techninio pakeitimo.

Dar posėdžio pradžioje iš darbo grupės pasitraukė joje vieną atstovą turėjęs opozicinis Liberalų sąjūdis.

Salę palikęs šios opozicinės politinės jėgos narys Simonas Kairys teigė, kad nesilaikyta pažado dėl suvestinės pateikimo datos, sprendžiamos ne kertinės problemos.

„Mes čia bandome kažkokias pseudoproblemas spręsti, o problemos šerdį pamirštame… Aš tik noriu informuoti, kad Liberalų sąjūdžio frakcija priėmė sprendimą nebedalyvauti šitos darbo grupės darbe. Figos lapeliu tikrai nežadame būti, nes dabar, kaip bandoma svarstyti tą suvestinę, nusispjaunant ant reglamento“, – teigė jis.

Apie planus pasitraukti užsiminė ir konservatorė Daiva Ulbinaitė. Pasak jos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai apie tai galvoja, nes siūlymai nepradėti svarstyti „nuo balto lapo“. Tačiau konservatorių atstovai liko dirbti.

Grupė savo išvadas bei siūlymus turi pateikti iki vasario 14 dienos.

Kaip rašė BNS, darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.