Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas / R. Tenio nuotr.
K. Vaitiekūnas: apie poreikį dar peržiūrėti NT mokestį ir augančią valstybės skolą
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, jog numatytas 2026 m. biudžetas išlaikys „dosnų“ socialinį kontraktą, tačiau perspėja dėl augančios valstybės skolos. Ministro prioritetų sąraše – tolimesnis valstybinių biudžetinių įstaigų išlaidų mažinimas, RRF reformų įgyvendinimas ir pokyčiai, susiję su gynybos obligacijų pardavimu.
K. Vaitiekūnas žada, jog praėjusiais metais įgyvendinus mokesčių reformą, šiemet gyventojai neturėtų tikėtis esminių mokestinių pakeitimų.
„Iš tokių pakeitimų, kurie būtų politiniai ar turėtų reikšmingą įtaką mokestinei sistemai – šioje sesijoje neplanuojama prie jų sugrįžti“,– interviu „Kas vyksta Kaune“ teigė K. Vaitiekūnas.
Kalbėdamas apie 2025 m. įgyvendintą NT mokesčio pertvarką, K. Vaitiekūnas pabrėžia, jog reforma buvo siekiama užtikrinti mokesčių mokėtojų saugumą, tačiau dėl to nukentėjo socialinio teisingumo aspektai. Todėl prie NT mokesčio sistemos dar gali būti sugrįžtama.
„Socialinio teisingumo prasme – taip, daug žmonių, kurie turi pakankamai brangius būstus, mokesčio nemokės. Šita situacija kažkada ateityje galėtų būti pakeista“,– tvirtina ministras.
Kitos interviu temos:
• 464 mln. eurų RRF parama Lietuvai
• Papildomos 25 mln. eurų investicijos Giraitės ginklų gamyklai
• Centrinės valdžios investicijos į Kauno regioną ir pagalba savivaldybėms
• LRT biudžeto įšaldymas
• Kitų biudžetinių įstaigų išlaidų mažinimas
• Papildomos 25 mln. eurų investicijos Giraitės ginklų gamyklai
• Centrinės valdžios investicijos į Kauno regioną ir pagalba savivaldybėms
• LRT biudžeto įšaldymas
• Kitų biudžetinių įstaigų išlaidų mažinimas
– Ministru dirbate tik keletą mėnesių, tačiau per tą laiką netrūko iššūkių – protestavo kultūros bendruomenė, žurnalistai, vežėjai, buvo nedidelis pareigūnų protestas. Kaip pats vertinate savo darbo startą?
– Darbo startas buvo tikrai įtemptu metu. Startavome tuo metu, kai biudžeto [priėmimas] jau turėjo būti gerokai įsibėgėjęs – tiek derybos dėl biudžeto, tiek biudžeto formavimas. Mes tik tada startavome, tad išties buvo gana streso kupinas laikas. Ypač žinant, kad biudžetas buvo neeilinis – reikėjo užtikrinti rekordinį finansavimą gynybai. Bet atrodo, kad viskas pavyko, viską padarėme.
Taip pat nepaminėjau, kad turėjome ir Konstitucinį fiskalinės drausmės įstatymą, kuris ėjo šalia – irgi buvo įtemptas metas, reikėjo derinti interesus su daug visuomenės grupių, savivaldybėmis, tas pavyko. Finansų ministerijai startas buvo gana karštas, bet viskas buvo įvykdyta, viskas įgyvendinta.
– Sakoma, jog finansų ministras yra dešinioji premjero ranka. Kaip Jums sekasi bendradarbiauti su premjere Inga Ruginiene? Ar iki darbo Finansų ministerijoje Jums teko turėti darbinių santykių su premjere?
– Man tai buvo pakankamai nauja iš tiesų, kadangi esame tos pačios partijos nariai, buvome kelis kartus susitikę, persimetę keliais žodžiais. Bet iš tiesų nebuvome labai pažįstami. Bet darbas buvo sėkmingas – premjerė labai rimtai pažiūrėjo į biudžeto formavimo procesą, į jį įsitraukė. Todėl matomas ir rezultatas – priimtas tikrai išskirtinis biudžetas.
– Tik viešoje erdvėje pasirodžius Jūsų pavardei, opozicijos politikai sakė, jog veikiausiai Jūsų kandidatūra buvo pasirinkta, norint premjerei turėti sau nuolankesnį asmenį, mat iki šiol nebuvote gerai žinomas nacionalinėje politikoje, kitaip nei Rimantas Šadžius. Kaip manote, ar išsklaidėte šias abejones?
– Matyt, reikėtų opozicijos paklausti, jie ir pasakytų. Aš džiaugiuosi sėkmingai nuveiktais darbais, pasiekimais, kuriuos Finansų ministerijai, Vyriausybei ir Seimo daugumai pavyko padaryti. Nemanau, kad opozicija turi labai kuo skųstis. Yra biudžetas, galima grįžti prie kitų klausimų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas / R. Tenio nuotr.
– Pakalbėkime apie neseniai priimtą 2026 m. biudžetą. Akcentu tapo 5,38 proc. nuo BVP finansavimas gynybai. Bet kokius dar svarbiausius biudžeto aspektus galėtumėte išskirti – kas yra ta biudžeto „vinis“, jei taip galima pasakyti?
– Šitas biudžetas išlaiko pakankamai dosnų socialinį kontraktą, kurį mes turime. Labai sparčiai auga pensijos (daugiau kaip 10 proc.), minimalus atlyginimas (taip pat daugiau kaip 10 proc.), medikų, mokytojų atlyginimai, pareigūnų atlyginimai, yra išaugęs finansavimas keliams. Žinoma, turime rimtai vertinti tai, kad auga valstybės skola, turime žiūrėti į ateitį, bandyti ieškoti kažkokių sprendimų.
– Biudžeto priėmimas tapo ir ne ypač gražių politinių žaidimų dalimi – „Nemuno aušra“ ėmė grasinti, kad biudžeto nepalaikys, galiausiai imtasi užkulisinių susitarimų – manoma, jog socialdemokratai vardan biudžeto priėmimo palaikė „Nemuno aušros“ LRT pataisas. Kaip jūs pats vertinate tą procesą – ar tikėjotės tokio didelio triukšmo dėl biudžeto priėmimo? Kadaise buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sakė, jog rankų koalicijos partneriams “neišsukinės”, bet ar Jums teko tai daryti?
– Ne, rankų išsukinėti neteko (šypsosi). Bet visokių diskusijų girdėjosi, procesas buvo banguotas, bet plaukėm ir pavyko sėkmingai distanciją įveikti. Prie to biudžeto prisidėjo visi koalicijos partneriai.
– Praėjusiais metais buvo užbaigta buvo vadinamoji mokesčių reforma, bet jūsų koalicijos kolega Remigijus Žemaitaitis sakė, jog 2026 m. biudžeto projektas yra tragiškas, kitais metais prireiks „naktinės“ mokesčių reformos. Kaip jūs matote šį vaizdą – ar šiemet dar prireiks grįžti prie mokestinių pakeitimų?
– Kažkokių techninių pakeitimų gal ir bus, bet jie yra natūralūs – kiekvienoje Seimo sesijoje yra kažkas keičiama iš techninės pusės. Iš tokių pakeitimų, kurie būtų politiniai ar turėtų reikšmingą įtaką mokestinei sistemai – šioje sesijoje neplanuojama prie jų sugrįžti.
Bet sakau, kad reikia dialogo, tiek koalicijos viduje, tiek su opozicinėmis partijomis, reikia visuomenėje apie tai šnekėti, kad skola auga ir reikės sprendimų, kad tą augimą suvaldyti.
– Viena iš esminių mokesčių pertvarkos dedamųjų buvo NT mokesčio pertvarka. Pagal praėjusios konservatorių Vyriausybės parengtą projektą buvo ketinama NT mokestį skaičiuoti pagal regiono vidutines NT turto vertes, o pagal dabartinių valdančiųjų priimtą modelį, NT mokestis taikomas asmeniui, kurio NT vertinamas 450 tūkst. Eurų suma, (dviems asmenims valdant turtą - 900 tūkst. eurų). Yra savivaldybių, kur didžioji dalis NT verčių nesiekia tokios sumos ir dėl to šių savivaldybių gyventojai nemokės nė cento. Ar tokį modelį laikote socialiai teisingu - juk reformos tikslas buvo visuotinumas, o pagal naująją tvarką, didžioji dalis turto valdytojų ir toliau nemokės mokesčių?
– Kai priiminėjome NT mokestį, reikėtų pabrėžti, jog jis iš tiesų turi dvi dedamąsias. Viena dedamoji yra socialinis teisingumas, kaip Jūs ir sakėte. Kita yra mokėtojų saugumas – būstas vis dėlto yra pagrindinis žmogaus turtas. Nuėjus į Seimą, tas mokestis šiek tiek keitėsi. Buvo stipriai akcentuojama mokėtojų apsauga – kad niekas nepatektų į finansinę bėdą dėl NT mokesčio. Ta apsauga buvo labai aukšta pakelta, yra ta kartelė kurią Jūs įvardijote – 450 tūkst. eurų pirmam būstui.
Bet taip stipriai užkėlus kartelę ant vieno parametro, šiek tiek nukentėjo kitas parametras. Socialinio teisingumo prasme – taip, daug žmonių, kurie turi pakankamai brangius būstus, mokesčio nemokės. Šita situacija kažkada ateityje kažkada ateityje galėtų būti pakeista.
– Ar svarstytumėte apie NT mokesčio skaičiavimą pagal medianas?
– Ne, skaičiavimas pagal medianas būtų visai kitas modelis. Modelio keisti nereikia, tiesiog tai kartelės nustatymo klausimas.
– Pakalbėkime apie konkrečius pavyzdžius. Neringos savivaldybėje NT yra brangiausias, lyginant su likusiomis savivaldybėmis. Neringos mero duomenimis, iš NT mokesčio į biudžetą bus surenkama vos 20 tūkstančių eurų mokesčių. Ar tai pagalba savivaldybei, ar tik papildoma našta - juk savivaldybei reikės papildomai administruoti surenkamus mokesčius?
– Matote, mes diskutuodami pamirštame, jog kalbame apie pirmojo būsto apmokestinimą. Antrojo būsto apmokestinimo kartelė yra gerokai žemiau – ties 50 tūkst. eurų. Toje pačioje Neringoje dauguma būsto yra kaip antras būstas.
Tik vėlgi, mokestis tapo šiek tiek sudėtingesnis, po paskutinių pakeitimų. Surinkti mokesčiai už pirmąjį būstą atitenka savivaldai, už antrąjį ir paskesnį nukeliauja valstybei. Taigi, į biudžetą bus surenkama daugiau, tačiau savivalda daug lėšų iš šio mokesčio nesurinks. Išties, apatinė kartelė yra labai aukštai ir savivalda negali jos nuleisti žemiau.
Tai kaip pažiūrėsi – iš vienos pusės, žmonės gali jaustis labai saugūs, kad jų būstai nebus apmokestinti. Iš kitos pusės, per šią prizmę negalime įgyvendinti socialinio ir ekonominio teisingumo.
– Na taip, nes buvo kalbama, jog NT mokestis reikalingas ir tam, kad savivaldybės galėtų sutvarkyti aplinką, skirti pinigus infrastruktūrai. Bet už 20 tūkst. eurų vargu ar sutvarkysi aplinką.
– Taip, iš šio mokesčio savivalda daug nesurinks. Bet reikia nepamiršti, kad savivaldos finansavimas yra ženkliai išaugęs 2026 m. Tad manau, kad aplinkos tvarkymui pinigų tikrai užteks.
– Pabaigiant apie įgyvendintas reformas, buvo sudaryta galimybė pasiimti sukauptus pinigus iš antros pakopos pensijų fondų. Bus galima išsiimti ir investicinį prieaugį, jis neapmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Gal galite paaiškinti, kodėl priimta tokia lengvata? Ar tai neskatins pasitraukimo?
– Sąlygos pasitraukti tikrai sudarytos pakankamai palankios. Turbūt tai buvo padaryta reaguojant į tai, kad antroji pakopa netapo labai mėgstama – žmonės turėjo įvairių pastebėjimų. Dalis iš jų tikrai teisingi – pavyzdžiui, kad išeinant į pensiją anuitetai yra tikrai menki.
Į tai reaguojant, buvo padaryti šie pakeitimai. Dabar žmonės yra laisvi elgtis su tais pinigais taip, kaip nori, GPM mokėti nereikia. Tik tiek, kad Sodros dalis yra grąžinama į Sodros biudžetą, o visa kita ką tu įmokėjai – tiek tavo prieaugis, tiek prieaugis nuo Valstybės ir „Sodros“ dalies, yra grąžinamas žmogui.
– Taigi, jei trumpai, buvo norima sudaryti palankias sąlygas, jei žmogus nori pasitraukti?
– Taip, kaip minėjau, antra pakopa buvo kritikuojama ir nemėgiama visuomenėje. Buvo bandoma ją padaryti tokią, kad žmogus galėtų nuspręsti, ar jis lieka kaupti, ar pinigus atsiima.
Su antra pensijų pakopa pagrindinė problema buvo tai, kad mes ją per anksti priėmėme, ji tapo privaloma. Ir per tą laikotarpį Lietuvos vystymasis buvo gerokai greitesnis nei finansinių rinkų grąža. Tas turbūt labiausiai pakenkė šitai buvusiai sistemai.
Sodra / Asociatyvi / S. Lisausko (BNS) nuotr.
– Neseniai žiniasklaidoje skelbta, jog dėl įgyvendintos mokesčių reformos Lietuvą pasieks Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) pinigai, iš viso 464 mln. eurų. Spaudos konferencijos metu minėjote, jog šiuo metu vis dar neįgyvendinti du reforminiai rodikliai – vienas susijęs su tarpmiestiniu susisiekimu, kitas – su „e-tollingo“ (elektroninės kelių rinkliavos) sistema. „E-tollingo“ sistemos šiuo metu tiesiog neturime, bet gal galite patikslinti, ką dar turime pakeisti dėl tarpmiestinio susisiekimo?
– Dar patikslinsime, bet tai susiję su naujos kartos, ekologišku, kartais elektriniu transportu, kuris vežiotų keleivius tarp miestų. O „e-tollingas“ keičiamas į energetikos projektus, nes „e-tollingo“ sistemos viešieji pirkimai yra užstrigę.
– Taigi, kalbant apie tarpmiestinį susisiekimą, tai iš esmės su tvarumu susiję klausimai?
– Taip, su tvarumu, naujumu, patogumu.
– Šiandien esame Giraitės ginklų gamykloje. Lapkritį finansų ministerija nusprendė skirti papildomus 25 mln. eurų Giraitės ginkluotės gamyklai. Gal galite papasakoti, kam bus skiriamos papildomos lėšos, kokios yra Giraitės gamyklos prioritetinės sritys?
– Nenorėčiau per daug įlipti į įmonės daržą, bet be abejo – gamykla plečiasi, didina tiek gamybos apimtis, tiek galbūt įves naujų produktų į rinką. Tai visiškai natūralu dabartinėje situacijoje, kai gynybos pramonė yra „ant bangos“, tos produkcijos vartojimas yra padidėjęs. Tai natūralu, kad mes irgi reaguojame kaip šios gamyklos akcininkai. Šiai dienai gamykla sėkmingai dirba, turi kvalifikuotą komandą. Vaizdas gana optimistinis.
Giraitės ginkluotės gamykla / Organizatorių nuotr. / Asociatyvi / Giraitės ginkluotės gamykla / Organizatorių nuotr.
– Radviliškio rajone šiuo metu statoma kelių šimtų milijonų eurų vertės Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos sviedinių gamykla, projektas įgyvendinamas kartu su partneriais, tarp jų ir Giraitės ginkluotės gamykla. Kokią naudą bendradarbiavimas su „Rheinmetall“ atneš Kauno regionui?
– Tas bendradarbiavimas daugiau apsiriboja tuo, jog jie yra tame pačiame gynybos holdinge. Pačio bendradarbiavimo tarp „Giraitės“ ir Rheinmetall artilerijos sviedinių korpusų gamyklos, vargu ar bus labai didelė arti. Bet taip, abi įmonės įeina į valstybinį holdingą, yra vieningai valdomos. Sinergijos tarp jų nematyčiau.
– Kalbant apie plėtrą Kauno regione, tuomet nėra labai tikėtina, kad Giraitėje bus apgyvendinami papildomi specialistai?
– Dėl bendradarbiavimo su Rheinmetall – ko gero ne, bet kaip minėjau, gamyba yra plečiama, darbo vietų daugės. Specialistų poreikis taip pat augs.
– Šiuo metu Giraitės gamykla eksportuoja gaminius į 28 šalis. Ar planuojate plėstis į naujas rinkas?
– Be abejo, prioritetu išlieka tų pačių rinkų išlaikymas – ypač vakarų aljanso. Bet valdyba tikrai labai aktyvi, dalyvauja parodose, ieško kontaktų, užmezga kontaktus ir su kitomis šalimis.
– Žinote, dabar daug kalbama apie tai, kad JAV nusisuka nuo Europos, grasina Grenlandijai. Nėra indikacijų, kad tai gali atsiliepti ir mūsų gynybos pramonei?
– Aišku, kad stebime JAV kurso pasikeitimą – prie tarptautinės prekybos ir konfliktų sprendimo. Visas tas pasikeitimas yra gana svarbus, reikia žiūrėti ir prisitaikyti.
– Finansų ministerija taip pat siūlo panaikinti 2 proc. palūkanų ribą, numatomą gynybos obligacijų įsigijimui, dar siūloma sudaryti galimybę įsigyti obligacijas nuolat ir taip pat pusmečiui. Ar šie sprendimai svarstomi būtent dabar, nes gyventojams sudaryta galimybė pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo fondų ir išsiimti pinigus? Kaip manote, ar gyventojai išsiimtus pinigus investuos į gynybos obligacijas?
– Tai nėra labai susiję [su antra pensijų pakopa]. Obligacijos pakankamai sėkmingos, tačiau visada matėme poreikį padidinti lankstumą. Taigi, daromi trys gana ryškūs pakeitimai. Vienas iš jų bus padarytas pavasarį, keičiant įstatymus – bus panaikinta maksimali palūkanų riba (2 proc.), taigi palūkanos galės būti ir didesnės.
Tie pokyčiai lauks pavasarį, nes juos reikės padaryti Seime – Seimas šiuo metu nedirba, sesija nevyksta.
O kiti du pakeitimai planuojami nuo vasario mėnesio – pirmiausia bus keičiama obligacijų trukmė. Šiuo metu obligacijų trukmė siekia metus, po pakeitimų bus trumpesnės trukmės. Taip pat bus nuolatinė emisija – dabar žmonės dažnai klausia, kodėl negali nusipirkti obligacijų. Jie nori investuoti, prisidėti prie gynybos, bet to negali padaryti, nes tuo metu nėra emisijos. Dabar emisija bus nuolatinė, vyks ne kas dvi savaites, o visą laiką. Bet kada įsijungus elektroninę bankininkystę bus galima nusipirkti obligacijų.
– Pereikime prie kitų, su gynyba nesusijusių klausimų. Esame Kaune, tad pasikalbėkime ir apie Kauno regioną – ar finansų ministerija matytų poreikį papildomai investuoti į Kauną, pavyzdžiui, investuojant į valstybinės reikšmės objektus?
– Valstybė visada turi išlaidas, kurios yra investicinio pobūdžio – į visus regionus, tame tarpe ir Kauno miestą, bei Kauno rajoną. Lietuvoje yra susidaręs toks modelis, kad savivalda yra pakankamai dosniai finansuojama – savivaldybės daug projektų gali įgyvendinti iš savo resursų.
– Kauno meras Visvaldas Matijošaitis praėjusiais metais buvo užsiminęs apie tramvajaus projektą Kaune, bet sakė, jog jo imtųsi tik sulaukęs centrinės valdžios ar ES fondų paramos. Kaip jūs pažiūrėtumėte į tokio projekto finansavimą?
– Aš nesu susipažinęs su situacija, su galimybe Kaune turėti tramvajų. Bet mes turime gana stipriai išplėtotą ILTE, t.y. plėtros banką. Visi tokio pobūdžio projektai yra tikrai geri ir atsiperkantys – tikrai galima kreiptis į ILTE, taip galima finansuoti tokios projektus.
Be abejo, ILTE yra plėtros bankas – tai nėra valstybinė agentūra, ji vertina atsipirkimą, įvertins ir keleivių srautus, įvertins profesionaliai. Jei tas projektas būtų gyvybingas, jis galėtų pretenduoti į tokią paramą.
– Anksčiau sakėte, jog palaikote LRT biudžeto įšaldymą, kritikavote finansavimo modelį, kuomet finansavimas susietas su gyventojų pajamų mokesčiu ir akcizu. Kol kas biudžetas įšaldytas, bet ar finansų ministerija svarsto, koks kitas finansavimo modelis būtų tinkamas?
– Mes nesvarstėme. Bet girdėjome tuos pasvarstymus, kad finansavimas galėtų būti užtikrinamas susiejant su BVP. Iš tikrųjų, tai būtų geresnis rodiklis – bendresnis. Dabartinis laikotarpis, kai GPM ir akcizai auga itin sparčiai, nesvarbu, ar tai būtų LRT ar kita įstaiga, gana keista pririšti prie dviejų rodiklių, kurie net nėra tarpusavyje susiję.
Matyt, tuo metu, kai jis buvo priimtas, tiek GPM, tiek akcizai labai nuosaikiai augo. Reikėtų pasižiūrėti, kada šis modelis buvo sukurtas. Bet dabar šis modelis buvo visiškai išsibalansavęs. Tokių finansavimo augimų turime tik išskirtiniais atvejais – pavyzdžiui, gynybos finansavimui. Bet tai yra dėl egzistencinių grėsmių. O bet ką kitą finansuoti tokiais tempais būtų labai keista.
– Taigi, kol biudžetas įšaldytas, skubos keisti finansavimo modelį kaip ir nėra?
– Turbūt ne. Be to, tai nelabai Finansų ministerijos daržas – mes tik galime pateikti ekspertinį vertinimą, kad naujas modelis, jei toks būtų, jis išvengtų tokių problemų. Lygiai taip, kaip dabar auga GPM ir akcizai, susiklosčius kažkokiomis kitomis aplinkybėmis jie gali ir mažėti.
Turbūt reikėtų sukurti tokį modelį, kad tokia svarbi ir nepriklausoma institucija, norinti būti nepriklausoma nuo visko (tame tarpe ir politikų ir politinių sprendimų), kad ji būtų kažkaip apsaugota nuo to. Ko gero tik ekspertiniu lygmeniu galėtume sudalyvauti modelio kūrime.
– Suprantu, ką sakote dėl biudžeto augimo, bet kita vertus, LRT turi įgyvendinti valstybės kontrolės rekomendacijas – tam irgi gali reikėti papildomų lėšų, o iki šiol finansavimas kasmet stabiliai augo. Ar dabartinio LRT biudžeto užteks, norint įgyvendinti audito rekomendacijas?
– Man sunku pasakyti, ar buvo įvertinti visi išlaidų pokyčiai, prieš priimant tą sprendimą. Bet Lrt išties turėjo labai didelį pajamų augimą keletų metų iš eilės, turi labai didelį biudžetą, kurio fone atrankos specialistų pasamdymas yra labai nedidelė eilutė.
Asociatyvi / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Ar pritartumėte kitų biudžetinių įstaigų finansavimo įšaldymui? Gal galite išskirti prioritetines institucijas, kurioms galima būtų svarstyti finansavimo įšaldymą? Kai išskiriama tik LRT, gali atrodyti, jog tai yra politinis sprendimas.
– Aš pritarčiau tam, kad valstybinės institucijos peržiūrėtų savo išlaidas ir pasistengtų taupyti. Skolos augimas yra gana spartus. Bet tai turėtų būti daroma sistemiškai, panašiai, kaip būtų padaryta su ministerijomis. Praėjusiais metais buvo iškeltas tikslas, kad ministerijos 2026 m. biudžete tam tikras išlaidas susimažintų 5 proc. Bet tai tik pirmas žingsnis – tą kelią turėtume tęsti, kad valstybės aparatas veiktų kuo efektyviau.
– Gal turite konkrečių pavyzdžių – ar tai turėtų būti ministerijos, ar kažkokios įstaigos, kurios yra pavaldžios ministerijoms?
– Tai gali būti visuotinė tendencija. Aišku, vienos institucijos finansiniu aspektu gyvena geriau, kitos prasčiau. Toms institucijoms, kurios turi didelius darbo krūvius, galbūt joms galėtų būti padarytos išimtys. Bet visos institucijos turėtų persižiūrėti ir dirbti efektyviau.
– Tad ko gero būtų numatomas bendras procentas, kuriuo mažinamas finansavimas, o tuomet žiūrima individualiai?
– Turbūt taip.
– Kaip toks apkarpymas atsilieptų darbuotojų atlyginimams? Žinome, jog biudžetinėse įstaigose atlyginimai nespindi – pavyzdžiui, šiemet specialistų atlyginimai Finansų ministerijoje didės 12.6 euro. Ketinate mažinti darbuotojų skaičių?
– Reikėtų sistemiškai peržiūrėti – kiek yra tų žmonių, ką jie daro, ar efektyvūs procesai. Efektyvinant procesus, galima sutaupyti lėšų ir jas perskirstyti taip, kad atlyginimai augtų tiems, kurie dirba kokybiškiausiai, jiems augtų sparčiau, kitiems augtų lėčiau.
– Pabaigai pakalbėkime apie Kapčiamiesčio poligono steigimą. Nors poligono steigimas yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencijoje, tačiau ne pirmą kartą susiduriama su vadinamąja „Not in my backyard“ (liet. Tik ne mano kieme) problema. Kad ir kas būtų statoma – ar pusiaukelės namai, vandenilio gamykla, poligonas kariuomenei treniruotis, tačiau gyventojai nesutinka su statybomis, jei tai apsunkins jų gyvenimą. Kaip manote, ar valdžios institucijos gali rasti būdą kalbėtis su gyventojais, kad būtų išvengta susipriešinimo?
– Reikia iš anksto su žmonėmis kalbėtis – ten [Kapčiamiestyje] juk gyvi žmonės. Jie turi kažkokius nuogąstavimus, norus. Reikia su kiekvienu žmogumi šnekėtis – veikiausiai kai kuriuos jų reikalavimus galima atliepti, kai kurių neįmanoma. Manau, jog reikia atviresnės komunikacijos ir daugiau darbo.
– Ar šį kartą buvo pavėluota?
– Sunku spręsti, nes to proceso iš labai arti nestebėjau. Nepamirškime, jog tai gana jautrus objektas – yra daug suinteresuotų dalyvių ir žaidėjų, kad ten to poligono nebūtų išvis. Ir ne dėl to, kad garsiai šaudoma, ar kad karinė technika važinėja, gamta nukenčia, ar kad žmonės turi išsikelti. Nepamirškime to.
– Ačiū už pokalbį.
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading