Seimas svarstys siūlymą nuo 2028-ųjų išviešinti KGB bendradarbius

„Parengėme projektą, kad išvis pripažinti netekusiu galios dabar galiojantį įstatymą ir jo įsigaliojimą atidėti 2028 metam, o per tą laikotarpį įgaliotos institucijos parengtų tvarką, kaip tuos žmones išviešinti, kokia būtų metodika, kas priiminėtų sprendimus“, – kalbėjo „aušriečių“ pirmininkas.

Anot politiko, projektas pateiktas dėl to, jog ankstesnieji sulaukė Teisingumo ministerijos, Seimo Teisės departamento pastabų.

„Man keista, kad 35 metus gyvendami nepriklausomoje valstybėje, mes turėtume bijoti sąrašų. (...) mes bijome savo šešėlių. Tai nereikia bijoti, reikia važiuoti į priekį“, – sakė R. Žemaitaitis.

Kaip rašė BNS, Seimas po pateikimo yra pritaręs „Nemuno aušros“ lyderio pataisoms, kuriose numatoma nustatyti, kad būtų išslaptinti valstybei žinomi su sovietų struktūromis bendradarbiavę politikai, valstybės pareigūnai ir tarnautojai, teisėjai, kariai, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų vadovai, politinių partijų nariai, žurnalistai.

Su tuo susijusius pakeitimus siūlo ir konservatorius Arvydas Anušausko. Pastarojo pataisomis siūloma, kad pasibaigus įslaptinimo terminui „pateiktos informacijos ir duomenų apie juos (KGB bendradarbius – BNS) naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos“.

Pagal A. Anušausko projektą, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos, paliekant 30 metų trunkantį slaptumą.

Prieš abi šias pataisas yra pasisakiusi Vyriausybė. Anot jos, pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą ši informacija ir duomenys apie ją pateikusius asmenis laikomi valstybės paslaptimi.

Naujam siūlymui po pateikimo pritarė 51 parlamentaras, prieš buvo vienas, o susilaikė du politikai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius prieš balsavimą nuogąstavo, jog paviešinimas gali pasitarnauti Rusijos karinei žvalgybai GRU.

„GRU veikia ir tam tikrą interesą turi, kai kuriems veiksmams atlikti tiems agentams, kurie liko Lietuvoje. Ir kai mes paviešinsime jau žinomų agentų sąrašą, tai bus labai lengva atskirt, kurią užduotį GRU galės skirt ir kokiam asmeniui“, – teigė jis.

Pasak pataisų iniciatoriaus, taip nenutiks. Jis taip pat teigė nematantis grėsmės ir dėl žalos išsireikalavimo klausimo.

Dabartiniame 2000 metais įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Mainais į tai prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų.

Artėjant šiam terminui 2015 metų birželį Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma negarantuoja absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau, tai buvo galima padaryti Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai 1991–1992 metais.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.