Seimas priėmė 2026 metų valstybės biudžetą

Kitų metų viešųjų finansų planas priimtas 80 Seimo nariams balsavus už, 39-iems – prieš ir septyniems susilaikius, opozicijai liejus daug kritikos dėl paskutinę minutę skirtų 15 mln. eurų melioracijai.

Skirti papildomų pinigų melioracijai pasiūlė „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, dar praėjusią savaitę biudžeto projektą vadinęs „labai blogu“ bei nežadėjęs jo partijos palaikymo.

„Visi labai norėjome ginti Tėvynę. Tėvynei (gynybai – BNS) skirta 5,38 proc. Daugelis netikėjo, kad tokia suma bus, (...) tokios sumos (...) gynybai dar niekad neskyrėm. Taip, pinigų pritrūko, bet ar tie, kad ilgiau sėdi šitoj salėj ir priiminėjo ne vieną biudžetą, – ar visada užtekdavo?“ – Seimo posėdyje kalbėjo Socialdemokratų frakcijos narys Algirdas Sysas.

„Kad ir kiek emocijų būtų ir kiek jų būtų besukelta, biudžetas orientuotas į žmones. Numatyta didesnė minimali alga, papildomos lėšos pažeidžiamiems asmenims, daugiau lėšų kultūrai, savivaldai“, – prieš balsavimą sakė socialdemokratų parlamentarė Ilona Gelažnikienė.

Parlamentas biudžetą priėmė su paskutinės minutės korekcijomis – 23 mln. eurų sumažintos planuojamas biudžeto pajamos iš akcizų bei papildomai numatyti 15 mln. eurų žemės ūkiui.

Opozicijos kritika: biudžetas parduotas už melioraciją

Daug pastabų ketvirtadienį prieš priėmimą išsakiusios opozicinės frakcijos kritikavo biudžetą dėl didžiųjų koalicijos partnerių socialdemokratų nuolaidžiavimo partnerei „Nemuno aušrai“, netinkamo kultūros, Medijų rėmimo fondo, statutinių pareigūnų, kelių ir kitų sričių finansavimo, taip pat – dėl augančios valstybės skolos.

„Gynybos finansavimas numelioruotas kartu su socialdemokratų sąžine. Koalicijos partnerio („Nemuno aušros“ – BNS) melioracijos projektams (...) papildomų milijonų atsirado, tačiau nei pareigūnų, nei kultūros bendruomenei tų pinigų kažkodėl nėra“, – kalbėjo buvusi finansų ministrė konservatorė Gintarė Skaistė.

Ji kritikavo socialdemokratus už palaikymą „Nemuno aušros“ iniciatyvai keisti visuomeninio transliuotojo LRT valdyseną bei „užvaldyti visuomeninį transliuotoją ir paminti laisvą žodį“.

„Lietuva žygiuoja tiesiai orbanizacijos keliu, o socialdemokratų lyderystė yra kažkur po plintusu“, – pabrėžė politikė.

Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, jog priimtas biudžetas paskutinėmis dienomis patvirtinant „Nemuno aušros“ siūlymą dėl 15 mln. eurų melioracijai atskleidė, kad valdančiaisiais pasitikėti sunku.

„Visi socialdemokratų pažadai, kurie buvo rinkimų kampanijos metu pasakyti, buvo sulaužyti ir laužomi kiekvieną dieną“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius pabrėžė, jog kitąmet leidus gyventojams atsiimti antrojoje pensijų pakopoje kaupiamas lėšas augs infliacija, o biudžete nenumatytas pakankamas valstybės tarnautojų atlyginimų augimas, tad mažės jų perkamoji galia.

Jis taip pat sakė, jog kitąmet toliau blogės kelių infrastruktūros kokybė, nes jų finansavimas nepakankamas: „Kalbant apie kelių tiesimą, remontą, plėtrą, mažiau projektų įgyvendinsime, palyginti su šiais metais.“

Valstybės pajamos (su ES lėšomis) kitąmet sieks maždaug 21,07 mlrd. eurų, o išlaidos – 27,51 mlrd. eurų.

2026-ųjų biudžeto deficitas sudarys 2,7 proc. BVP, tačiau įtraukus ir karinius įsigijimus – 5 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola kitąmet sieks 45,4 proc. BVP.

Kitų metų biudžete krašto apsaugai, įskaitant ir Valstybės gynybos fondo lėšas, numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. nuo BVP, o žmonių pajamoms ir socialiniams saugumui – 1,06 mlrd. eurų.

Parlamentas prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto nepritarė konservatorių iniciatyvai nustatyti, kad visi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) asignavimai gali būti tik skiriami gynybos projektams, nepaliekant galimybės finansuoti savivaldybių, infrastruktūros projektų.

G. Skaistei teigiant, kad leidus KAM lėšas skirti kitoms reikmėms būtų „išplaunami“ krašto apsaugos pinigai nebūtinai karinėms reikmėms, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tikino, jog ministerijai reikia kuo didesnio lankstumo stiprinant šalies gynybą.

Keliams ketinama skirti 815,5 mln. eurų, o iš ES tikimasi sulaukti 2,9 mlrd. eurų finansavimo.

Parlamentas Vyriausybės prašė spręsti dėl daugiau nei šimto Seimo narių ir komitetų pasiūlymų, kam papildomai skirti dar apie 1,1 mlrd. eurų.