Š. Matijošaitis nesiteikė atvykti į posėdį paaiškinti auksinio „Lidl“ sandorio aplinkybių

Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisija dar prieš savaitę nusprendė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnų ir tarybos narį Š. Matijošaitį pakviesti į komisijos posėdį, kad šis paaiškintų dviejų sklypų įsigijimo aplinkybes.

Vis dėlto, posėdžio metu Antikorupcijos komisijos posėdžio metu atsakingoji sekretorė Laimutė Lapinskienė informavo, jog tarybos narys į kvietimą nieko neatsakė.

„Esminis momentas, noriu pasitikslinti – ar planuoja prisijungti tarybos narys Šarūnas Matijošaitis, ar ne? Ar atsakė kažką?“, – klausė komisijos pirmininkė, opozicinei konservatorių frakcijai priklausanti tarybos narė Andrijana Filinaitė.

„Ne, nieko jis neatsakė“, – atsakė L. Lapinskienė.

A.Filinaitė teigė, jog neatsakydamas į kvietimus, Š. Matijošaitis tokiu būdu parodė nepagarbą savo kolegoms.

„Čia, aišku, yra žmogaus pasirinkimas, kaip tai vertinti kiekvienas galime susidaryti tam tikras išvadas, bet mano galva, tai yra tiesiog mūsų komisijos negerbimas“, – konstatavo komisijos pirmininkė A. Filinaitė.

Primename, jog viešojoje erdvėje šie klausimai kilo po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.

Žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, jog Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkų įmone du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau.

„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą iš fizinio asmens sklypą įsigijo už 46 tūkst. eurų sumą, o bendrovė UAB „Autoeta“ 63,73 aro dydžio sklypą įsigijo iš valstybės už 406 tūkst. eurų. Portalo kalbintas NT ekspertas pabrėžė, jog reali Š. Matijošaičio įsigyto sklypo vertė rinkoje galėjo būti apie 10 kartų didesnė.

Po kelių mėnesių abu sklypai prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau kaip septynis kartus didesnę, 3,359 mln. eurų siekiančią sumą.

Nustatyta, jog nors vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisės į vieną iš įsigytų sklypų buvo atkurtos 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo – tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.

Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/09/08/verslas/auksinis-sandoris-kaune-nupirkti-sklypai-greitai-parduoti-7-kartus-brangiau-prekybos-centrui-lidl/

Komisijos pirmininkė tuomet pasiūlė klausimus išsiųsti raštu. Tam komisijos nariai neprieštaravo.

Tarybos narys V. Juodagalvis dar paprašė komisijos pirmininkės reziumuoti, apie kokią viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją kalbama.

Tarybos nariui komisijos pirmininkė atsakė, jog aptariama informacija yra susijusi su portalo „Kas vyksta Kaune“ atliktu tyrimu.

Tuomet „Vieningo Kauno“ frakcijai priklausanti tarybos narė Ingrida Visockienė prašė komisijos pirmininkės perskaityti suformuluotus klausimus. Jų sąrašą pateikiame straipsnio pabaigoje.

A. Filinaitei perskaičius klausimus, V. Juodagalvis turėjo vieną pastabą – nors suformuluotuose klausimuose teiraujamasi, ar Š. Matijošaitis nusišalino priimant tarybos ar komitetų sprendimus, kurie galėjo turėti įtakos įsigytų sklypų suformavimui, anot tarybos nario, Š. Matijošaitis to daryti neprivalėjo, nes tuo metu sklypai jam dar nepriklausė.

„Tik tiek, kad kol jis nebuvo savininkas, jis ir neturėjo nusišalinti. Nebent būtų įrodymas, kad jis iš anksto žinojo ir ruošė tą dalyką. Tą irgi reikėtų įrodyti“, – teigė V. Juodagalvis.

„Tai ir yra esminis klausimas – iš kur iš anksto sužinojo informaciją? Galbūt tai yra informacijos nutekėjimas, dėl to ir klausiame“, – atsakė A. Filinaitė.

Ji taip pat pabrėžė, jog komisija nesiekia Š. Matijošaičio kaltinti, tačiau tikisi gauti atsakymus į visuomenei opius klausimus.

„Tai nėra kaltinimas, tai tiesiog natūraliai kylantys klausimai, mums, kaip antikorupcijos komisijai, galų gale visuomenei. Tikrai tikėjomės, kad tarybos narys teiksis atsakyti ar paaiškinti“, – kalbėjo konservatorė.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijai priklausanti tarybos narė Vaida Pranarauskaitė pasiūlė kai kurių klausimų atsisakyti, o taip pat paklausti, ar Š. Matijošaitis yra kaip nors susijęs su UAB „Etapas group“.

„Ten mano žiniomis, yra ne vienas sandoris ir ne vienas bendras pirkimas“, – pastebėjo V. Pranarauskaitė.

Galiausiai pasiūlymui išsiųsti klausimus raštu komisijos nariai pritarė bendru sutarimu. Š. Matijošaitis atsakymus turės pateikti per 20 darbo dienų.

„Jei per nustatytą terminą negausime atsakymo, turbūt mums reikės pagalvoti, ką toliau daryti – yra ir Etikos komisija, bet neužbėkime įvykiams už akių ir tikimės geriausio“, – kalbėjo A. Filinaitė.

Išsprendus šį rebusą, tarybos nariai uždavė klausimus Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjui Sauliui Rimui. Ne į visus klausimus buvo atsakyta, tačiau S. Rimas teisinosi, jog šias pareigas eina tik dvi savaites ir žadėjo atsakymus pateikti raštu.

„Ar savivaldybė turėjo informaciją, apie tai, kad Baltijos g. 48C ir kiti aplinkiniai sklypai bus perduoti nuosavybės teisėms atkurti?“, – klausė komisijos pirmininkė A. Filinaitė.

Atsakydamas į šį klausimą, S. Rimas pabrėžė, jog žemės grąžinimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės, o didžiausią vaidmenį užima ne savivaldybė, o Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

„Reikėtų pradėti nuo to, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą įstatymas reglamentuoja visą šią tvarką. Yra Vyriausybės patvirtinta tvarka to įstatymo įgyvendinimo. Ten ir numatyta, kad palikuonys, ar pats paveldėtojas, norintis susigrąžinti teises į išlikusį nekilnojamą turtą, kreipiasi į NŽT arba tiesiog į savivaldybę, o visas grąžinimo procedūras vykdo NŽT.

Kauno miesto savivaldybės administracijos funkcijos ribotos – jie tiktai pažymi norimo susigrąžinti sklypo vietą schemoje ir siunčia NŽT“, – atsakė S. Rimas.

Anot S. Rimo, savivaldybė jokių nusižengimų šiuo atveju neįžiūri, sprendimų priėmime Š. Matijošaitis nedalyvavo.

„Aš galėčiau iškart pasakyti – šiose pareigose dirbu tik kiek daugiau nei dvi savaites. Kiek pavyko surinkti informacijos apie Jūsų nagrinėjimą atvejį, teko peržiūrėti dokumentus ir jų nagrinėjimo eigą, kažkokių pažeidimų ar nusižengimų procedūroms plika akimi nėra matyti.

Š. Matijošaitis jokiuose dokumentuose nefigūravo, nei jis prašymų kažkokių teikė. Fizinių asmenų tapatybės dėl suprantamų priežasčių atskleisti negaliu, bet jie nebuvo kažkaip susiję su Š. Matijošaičiu“, – teigė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas.

Tada A. Filinaitė klausė apie informacijos prieinamumą – ar nėra taip, jog kai kurie tarybos nariai disponuoja informacija, kuri paprastiems mirtingiesiems yra neprieinama?

„Dėl tų sklypų ir jų nuosavybių teisių atkūrimo, ar tokia informacija apskritai prieinama visiems, ar tik ribotam asmenų ratui“, – klausė tarybos narė.

S. Rimas atsakė, jog žemės reforma yra baigta, o informacija apie atkurtus sklypus nebuvo viešai skelbiama, siekiant apsaugoti privačių asmenų duomenis.

„2024 m. gegužės 3 d. mero potvarkiu NR M-548 žemės reforma Kauno miesto savivaldybėje yra užbaigta. Turbūt yra esminis dalykas, kad šie procesai, teisių į žemės sklypus, apskritai Kauno mieste nebevyksta.

Ar informacija iš Kauno savivaldybės kažkur buvo skelbiama? Ne, kaip minėjau yra asmens duomenys, gautų raštų savivaldybėje viešojoje erdvėje neskelbdavo, bet kaip numatyta įstatymų tvarka, teikdavo informaciją NŽT. Atkūrimą vykdydavo NŽT ir kituose miestuose toliau tebevykdo“, – paaiškino S. Rimas.

Dar S. Rimas pabrėžė, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino visas STT rekomendacijas.

„Iš mano turimos informacijos, užtikrinami visi įstatymų reikalavimai ar kitų teisės aktų, kurie numato interesų konflikto išvengiamumą ir nusišalinimą. Nežinau, gal reikėtų paminėti, kad 2023 m. buvo gautos STT rekomendacijos, kurios būtent nagrinėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesus Kauno miesto savivaldybėje. Kiek žinau, jos visos buvo įgyvendintos, perkeltos į savivaldybės tvarkas, virto teisės aktais“, – dėstė S. Rimas.

Posėdžio metu atkreiptas dėmesys, jog tą pačią dieną vykusiame Seimo antikorupcijos posėdyje STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas paminėjo, kad trijų kritinių pastabų savivaldybė dar yra neįgyvendinusi. S. Rimas patikslino, jog šios pastabos yra susijusios su viešaisiais pirkimais, o ne žemės atkūrimo procedūromis.

„Kaip jūs pastebėjote, šiandien vyko Seimo antikorupcijos komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjami du klausimai – vienas iš tų klausimų buvo apie tai, ką mes dabar kalbame, apie konkrečiai žemės sklypų formavimo ir grąžinimo procedūras, kitas klausimas buvo apie viešųjų pirkimų procedūras. Jūsų paminėtos pastabos buvo susijusios su viešųjų pirkimų procedūromis (...).

Kauno miesto savivaldybei niekas nėra inkriminuojama, Generalinė prokuratūra konstatavo, kad viskas vyksta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus“, – atsakė Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas.

Tarybos narė V. Pranarauskaitė teiravosi, koks likimas laukia gyventojų, kurie pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, bet jų prašymai dar nebuvo patenkinti.

„Tikrai skaičiau, kad žemės atkūrimo procedūros Kaune yra baigtos. Turiu pasitikslinti, kiek yra dar tokių prašymų, kurie buvo pateikti, bet nebuvo patenkinti. Ką planuojama su tokiais prašymais daryti? Bent jau vieną tokį atvejį žinau, Palemono gyventojos“, – tikino V. Pranarauskaitė.

„Aš tokios informacijos šiuo metu neturiu, tačiau galėčiau surinkti informaciją ir atsakyti raštu“, – teigė S. Rimas.

Tą pačią dieną Kaune vykusių žemės nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų tema buvo svarstoma ir Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia, jog Kauno miesto savivaldybė įgyvendino teisėsaugos rekomendacijas mažinti korupcines rizikas nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimo procedūrose.

„Šiam momentui, iš esmės kas liečia rizikos analizę, dalis teiktų pasiūlymų objektyviai tapo neaktualūs, nes (nuosavybės teisių atkūrimo – ELTA) procesai praktiškai baigti, o likusia dalimi praktiškai (pasiūlymai – ELTA) yra įgyvendinti“, – Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas Domantas Lukauskas.

Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta Kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.

„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į – ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, – Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.

Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus.

Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.

„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės – ELTA) atkūrimui, kitais – jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, – tikino STT atstovas.

„Taip pat asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, dažnai veikdavo ne atstovaujamo asmens, o asmeniniais interesais – siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar kad juos įsigytų susiję asmenys“, – pridūrė D. Lukauskas.

Kaip teigė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša, generalinė prokuratūra kelis kartus atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sklypų perpardavimo, nes pats procesas įstatymams esą neprieštarauja.

„Toks veikimas, kai asmuo, iš vieno ar kito šaltinio sužinojęs apie galbūt patraukliose vietose atkurtas nuosavybės teises, pasinaudoja tuo žinojimu ir už tam tikrą kainą įgyja iš to asmens žemės sklypą, (…) o paskui perparduoda už didesnę kainą, tai jokiems imperatyviems teisės aktams neprieštarauja“, – posėdyje sakė M. Jovaiša.