R. Žemaitaitis kritikuoja žurnalistus dėl domėjimosi jo nauju pirkiniu

„O kodėl aš turėčiau išduoti, kiek mokėjau? Kai pamatysit deklaraciją gegužės mėnesį ir sužinosit. Kiek buvo skelbime, tiek ir mokėta“, – „Delfi“ sakė R. Žemaitaitis.

Politikas taip pat patvirtino, kad įsigydamas nekilnojamąjį turtą naudojosi banko paskola.

Viešai skelbiama, kad R. Žemaitaitis įsigijo apie 71 kv. m. ploto butą Palangos Vytauto gatvėje. To paties projekto – „Melno rezidencija“ – vystytojų duomenimis, už beveik 68 kv. metrų ploto apartamentus šioje vietoje prašoma apie 325 tūkst. eurų.

Pats „aušriečių“ lyderis kritiškai vertina viešojoje erdvėje kilusias diskusijas dėl jo nekilnojamojo turto Palangoje. Pirmadienio rytą Birštono bibliotekoje vykusio susitikimo metu jis teigė, kad situacija pateikiama kaip dirbtinai išpūsta sensacija.

„Ar tu supranti, kad reikia turėti proto žurnalistui, kad pasitikrinti, kad Žemaitaitis 30 metų turėjo butą, pardavė seną butą, paėmė paskolą ir nusipirko naujesnį butą su šeima“, – teigė politikas.

R. Žemaitaitis pabrėžė, kad jo turėtas nekilnojamasis turtas buvo nuolat deklaruojamas visą jo politinės veiklos laikotarpį nuo 2000 metų, todėl, pasak jo, nėra pagrindo teigti, jog turtas „atsirado staiga“.

„Čia nėra, kad butas atsirado va čia ir dabar. Jūs norit sensacijos, norit skaitomumo, reklamos“, – kalbėjo politikas, kritikuodamas žiniasklaidą.

Tiksli buto įsigijimo kaina turėtų paaiškėti pateikus metinę turto ir pajamų deklaraciją arba jei žurnalistai kreipsis į Registrų centrą ir gaus įvykusių sandorių sumas.

R. Žemaitaitis didelę dalį susitikimo laiko Birštone skyrė kritikai žiniasklaidai, ypač nacionaliniam transliuotojui ir didiesiems naujienų portalams. Jo teigimu, žiniasklaida sistemingai pateikia iškreiptą informaciją, gina savo finansinius interesus ir dangsto vidines problemas, tuo pačiu kaltindama politikus puolimu prieš žodžio laisvę.

Politikas teigė, kad po atlikto LRT audito nustatyti pažeidimai – įskaitant darbuotojų įdarbinimą nesilaikant procedūrų – buvo žiniasklaidos pateikti ne kaip finansinės drausmės klausimas, o kaip politinis spaudimas ir grėsmė laisvai žiniasklaidai. Jo teigimu, audito ir žodžio laisvės sąsajos yra dirbtinai sukonstruotos, siekiant apginti esamą finansavimo modelį.

Kalbėdamas apie žurnalistų darbą, R. Žemaitaitis akcentavo, kad dalis žiniasklaidos, jo vertinimu, veikia šališkai, jungia faktus su interpretacijomis ir nutyli temas, kurios galėtų būti nepalankios tam tikroms politinėms jėgoms. Jis pateikė pavyzdžių apie žurnalistų asmeninius ir šeimyninius ryšius su politikais ar politinėmis struktūromis, teigdamas, kad tai daro įtaką temų atrankai ir pateikimui.

Politikas taip pat piktinosi jam klijuojamomis etiketėmis – tokiais apibūdinimais kaip „Kremliaus vatinukas“ ar „antisemitas“ – teigdamas, kad tokie kaltinimai pateikiami be faktinio pagrindo, tuo pat metu, kai, pasak jo, kiti politikai yra nuteisiami už sunkias nusikalstamas veikas, tačiau žiniasklaidos vertinami švelniau.

Galiausiai R. Žemaitaitis žiniasklaidą apibūdino kaip komercinę veiklą, ypač kalbėdamas apie didžiuosius naujienų portalus. Jo teigimu, jei žiniasklaidos priemonė veikia reklamos pagrindu, ji neturėtų pretenduoti į valstybės paramą ar fondų lėšas. Jis taip pat rėmėsi verslo atstovų argumentais, kad reklamos užsakovai vis dažniau renkasi socialinius tinklus, o ne naujienų portalus, dėl didesnio pasiekiamumo ir mažesnių kaštų.

Pirmadienį R. Žemaitaitis su savo kolega Robert Puchovič toliau rengia susitikimus su rinkėjais. Pirmadienį jau įvyko susitikimas Birštone, Prienuose, vėliau numatyta vykti į Kalvariją, Vilkaviškį ir Marijampolę.

Susitikime Birštone dalyvavo ir merė Nijolė Dirginčienė bei maždaug dar 10 asmenų. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, Prienų rajono valdžia į susitikimą neatvyko, tačiau po susitikimo Prienuose, jaunimas politiką išlydėjo su šūkiais „Namo namo, Remyga namo“. Prienuose kartu su protestuojančiu jaunimu dalyvavo maždaug 40 asmenų.