R. Kaunui – nemalonus liberalų krikštas

Į susitikimą su liberalų frakcija Seime ministras aštuonias minutes pavėlavo, ir iškart sulaukė politikų pastabų.

„Tikimės, kad Lietuvos gynyba nevėluos taip, kaip Jūs šiandieną į Liberalų sąjūdžio frakciją, bet vis tiek labai malonu Jus matyti. Tikimės, kad turėjote laiko apšilti kojas jau naujojoje pozicijoje“, – sureagavo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ministras pasiteisino, kad vėlavo dėl konstruktyvių priežasčių.

„Buvo techninis pasitarimas dėl gynybos klausimų. Tai, kad randame laiko atvykti čia, turėtų sklaidyti tam tikras abejones“, – pasiaiškino R. Kaunas.

Lengvam apšilimui ministrui liberalai progos nesuteikė. Liberalų sąjūdžio lyderė iškart pradėjo nuo trijų rimtų klausimų.

„Kaip Jūs, kaip naujasis ministras, planuojate išsklaidyti abejones, kurios visuomenėje yra kilę tiek dėl socialdemokratų ir koalicijos įsipareigojimo laikytis viešai deklaruoto ir Valstybės gynybos tarybos patvirtinto tikslo dėl 5,38 proc.? Ar tai yra yra Jūsų, kaip ministro, „raudona linija“, kad toks biudžetas būtų patvirtintas Seime? Antras dalykas, kaip planuojate išleisti, jeigu bus patvirtintas toks biudžetas?

Ar pavyks apginti šias išlaidas tik karinėms reikmėms, ar visgi, kaip premjerė tai mėgsta formuluoti, plačiai suvokiamam saugumui, į kurį įeina ir keliai, ir kiti dalykai? Trečias dalykas, kokių priemonių imsitės, kad nebūtų abejonių dėl skaidrumo leidžiant gynybos biudžeto lėšas, kad nepasikartotų „auksiniai šaukštai“, kad neatsirastų naujų „Fegdų“ ? Norėtume pradėti nuo jūsų plano, kaip ketinate atstatyti pasitikėjimą, kurį socialdemokratų veiksmai iki šiol yra smarkokai paklibinę?“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ministras atsakė nemanąs, kad socialdemokratai sukėlė kažkokių abejonių ar dvejonių dėl krašto apsaugos sistemos.

„Mūsų formuotas gynybos biudžetas – 5,38 proc. yra didžiausias Lietuvos gynybos biudžetas, skaičiais tai įrodome. (…) Seime turime įvairių iniciatyvų, kas yra, sakyčiau, normalu, Seimo nariai turi galimybę teikti iniciatyvas. Tačiau, kaip ir partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir premjerė Inga Ruginienė jau ne vieną kartą pasakė viešojoje erdvėje, taip ir aš pakartoju, kad 5,38 proc. yra iškalta akmenyje. Negalime tų skaičių mažinti. (…) Lietuva bus pirmoji NATO valstybė, pasiekusi tokį procentą nuo BVP, tai daro teigiamą įspūdį mūsų partneriams“, – kalbėjo R. Kaunas.

Ministras žadėjo, kad gins numatytą gynybos finansavimą, ir netiesiogiai užsiminė, kuo skiriasi nuo savo pirmtakės.

„Be abejo, ministro kėdė, kaip matome, kartais būna labai laikina. Šitoje vietoje jokių kėdžių nesu įsikabinęs. Tačiau, mano manymu, bet kuris politikas, darydamas tam tikrus veiksmus, kad ir galimai galbūt su teigiama intencija, visgi gali padaryti tam tikrą žalą, sukelti tam tikrą chaosą. Šioje vietoje chaoso tikrai nebus. Yra Seimo frakcija – socialdemokratai, 52 žmonės, yra koalicija su savo mintimis, bet koalicija yra. Yra opozicinės frakcijos, ir į jus kreipiuosi, tikiu, kad visi kartu sugebėsime apginti 5,38 proc. Lietuvos gynybos tikslams“, – kalbėjo R. Kaunas.

Jis taip pat pripažino, kad jam nepatinka kalbėjimas apie „trinkeles“ ir kelius.

„Tai sukelia šiokią tokią dezinformaciją. Suprantu, kad yra nuogąstavimas – biudžetas didelis – beveik 5 mlrd. eurų, infrastruktūrinių problemų turime visoje Lietuvoje, nebūtinai susijusių su gynybos poreikiais. Šioje vietoje mano ir mano komandos darbas (…) – visa infrastruktūra, kuri galimai galėtų būti finansuojama, turėtų būti tiesiogiai susijusi su gynyba“, – teigė R. Kaunas. Jis patikslino, kad tarkime, jeigu reikalingas kelias arba geležinkelis kariuomenei, į tai reikia investuoti. „Lygiai taip pat investuojame į poligonus. Mes šnekame apie diviziją 2030 m., apie vokiečių brigadą – iki 2027 m. pabaigos, čia irgi yra infrastruktūra, kuri reikalinga. Tuos klausimus sprendžiame, ir, kiek susirinkau informacijos, vėlavimų čia neturime“, – kalbėjo R. Kaunas.

Į klausimą dėl kelio į Rūdininkų poligoną, vadinamojo „Fegdos“ kelio, ministras atsakė, kad pradėtas Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas, ir jį pasveikino.

„Kai politikai teikia, viešina informaciją, visą laiką natūraliai turime šiokią tokią abejonę. Tačiau, kai institucijos pradeda tyrimus ir pateikia tikslią informaciją, turbūt abejonės išsisklaido geriausiai. (…) Komentarai bus po tyrimo, o šiaip iš esmės aš jį sveikinu. Bendrąja prasme, jeigu vyko darbai, jeigu yra brokas, o akivaizdu, kad jis yra, jis turi būti pašalintas“, – kalbėjo R. Kaunas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė nepasidavė, ir spaudė ministrą pripažinti, ar nejaučia spaudimo iš savo vadovybės dėl „Fegdos“.

„Ar Jūs galite patvirtinti, kad iš savo politinių viršininkų, iš Ingos Ruginienės, iš Mindaugo Sinkevičiaus, nesate gavęs užuominų, kad netampyti „Fegdos“ už ūsų, jeigu norite išlaikyti savo kaip ministro poziciją? Ką akivaizdžiai yra gavusi Dovilė Šakalienė?“, – klausė V. Čmilytė-Nielsen.

„Taip tiesiogiai gal net neturiu teisės atsakyti, tačiau mano sąžinė yra rami. Šioje vietoje lojalumo partijai reikėtų nehiperbolizuoti. Man atrodo, Viktorija, Jūs irgi lojali liberalams, turbūt visi esame savo organizacijų nariai, tačiau negalime peržengti savo vertybių“, – kalbėjo R. Kaunas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas patikslino ir perklausė. „Noriu patikslinti, mano žiniomis, STT nėra pradėjusi ikiteisminio tyrimo, o tik aplinkybių patikslinimą, kas nėra ikiteisminis tyrimas. Dėl to galite atvirai sakyti, nes dar tyrimas nevyksta. Ar premjerė arba Sinkevičius yra davę Jums užuominų dėl „Fegdos“ elgtis vienaip ar kitaip? (...)“, – klausė E. Gentvilas.

Ministras kartojo, kad jo sąžinė rami. „Dėl „Fegdos“ atsakysiu abstrakčiau, kadangi nenoriu paslysti tarp teisinių interpretacijų. Dar kartą kartoju, kad mano sąžinė rami. Spaudimo aš neturiu. Sprendimus priiminėju aš, kadangi aš už juos ir atsakysiu“, – sakė R. Kaunas.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus informacijos patikslinimą dėl aplinkybių, susijusių su įmonės „Fegda“ atliktais kelio tiesimo į Rūdninkų karinį poligoną darbais, bendrovėje dirbęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikina, jog niekada neatstovavo šios bendrovės interesų centrinės valdžios institucijose.

„Niekada nei pats, nei tiesiogiai, nei per trečiuosius asmenis neatstovavau „Fegdos“ interesams jokiose centrinės valdžios institucijose, įskaitant ir Krašto apsaugos ministeriją (KAM)“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

„Tokia buvo mano pozicija – tai yra objektyvi realybė ir teisybė. O kaip čia bandoma nupiešti arba atvaizduoti, aš manau, yra tam tikro Dovilės (Šakalienės – ELTA) neišėjimo iš tam tikros rolės, pozicijos būsena, turbūt pagrįsta emocijomis. Deja, pagrįsta ir melu. Labai džiaugiuosi, kad STT šiandien nusprendė įvertinti tas aplinkybes. Tai yra geras ženklas, kad išsklaidytų tas visokias abejones, spekuliacijas“, – akcentavo politikas.

Buvusi KAM vadovė D. Šakalienė tikino, jog iškvietusi „Fegdos“ atstovus pasikalbėti, sulaukė griežtos M. Sinkevičiaus reakcijos, susijusios su braziliškų lėktuvų pirkimo planais.