Prokuratūra paaiškino, kuo skiriasi galimai neskaidrūs G. Palucko ir Š. Matijošaičio sklypų įsigijimo atvejai

Liepos 21 d. „Redakcija“ paskelbė žurnalistinį tyrimą apie dar vieną miglotą G. Palucko turto valdymo atvejį.

Primename, jog tuo metu G. Paluckas dar ėjo premjero pareigas, nors žurnalistiniai tyrimai atskleidė ne vieną skandalingą politiko biografijos faktą – neįvykdytą Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartį, abejotinomis aplinkybėmis premjerui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ įgytas lengvatines paskolas, galimą su premjeru susijusios įmonės „Dankora“ europinių lėšų pasisavinimo atvejį ir kitus.

Anot „Redakcijos“ tyrimo, 2009 metų rudenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigose G. Palucką pakeitęs taip pat socialdemokratas Vytautas Milėnas suformavo penkių arų sklypą Vilniuje, Laurų gatvėje.

Teigiama, kad tų pačių metų lapkritį šiame sklype atkūrus nuosavybės teises, jį netrukus perėmė senyvo amžiaus paveldėtojos ir po dešimties dienų jis parduotas G. Paluckui bei Genovaitei Arlauskienei. Šią su G. Palucku sieja Julius Arlauskas, pažįstamas iš jaunųjų socialdemokratų veiklos. Be to, J. Arlauskas tuomet dirbo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje.

„Redakcijos“ teigimu, sklype siekta pradėti statybas, imtas rengti detalusis planas, tačiau 2011 metais jį patikrinus Valstybinei miškų tarnybai, paaiškėjo, kad didžiąją sklypo dalį užima miškas, kuris negalėjo būti privatizuotas.

Dėl to gindami viešąjį interesą prokurorai kreipėsi į teismą prašydami valstybei grąžinti privatizuotą miško sklypą. 2014 metais teismai tenkino jų prašymą ir negaliojančiais, be kitų dokumentų, pripažino pirkimo bei pardavimo sutartis. Vėliau G. Paluckui ir G. Arlauskienei priteista po daugiau nei po 5 tūkst. eurų už valstybės atsiimtą mišką.

Dabar šiems savininkams priklauso kiek daugiau nei po arą šio sklypo tose vietose, kurios nelaikomos mišku.

Bylą nagrinėjant teisme, Nemenčinės miškų urėdijos atstovai atkreipė dėmesį, kad minėto sklypo formavimas su jais nederintas, „akivaizdžiai vengiant mūsų nurodymų dėl negalimumo formuoti sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas“.

G. Paluckas „Redakcijai“ tvirtino nedalyvavęs savivaldybėje formuojant sklypą Laurų gatvėje ir neturėjęs jokių susitarimų dėl atkurtos nuosavybės įsigijimo. Jis sakė J. Arlauską pažįstantis seniai ir su juo palaikąs draugiškus santykius.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pastebėjo, jog G. Palucko naudota schema primena žemės privatizavimo procesą, kuria aktyviai naudojosi Kauno mero sūnus ir savivaldybės tarybos narys Šarūnas Matijošaitis.

LRT tyrimų skyrius anksčiau skelbė, jog naudodamasis neskaidria žemės privatizavimo schema, Š. Matijošaitis įsigijo mažiausiai 34 sklypus patraukliuose rajonuose – Kauno centre, Vičiūnuose, Lampėdžiuose, Šilainiuose, Panemunėje, Žaliakalnyje ir prie Islandijos plento.

Nuosavybės teisės į sovietmečiu nusavintą žemę buvo atkuriamos buvusiems savininkams, tačiau LRT dokumentai rodė, jog savalaikė informacija apie laisvos žemės vietas buvo prieinama suinteresuotoms pusėms.

Šią informaciją naudojo tarpininkai, pažadėję padėti atkuriant nuosavybę mainais į žemės sklypų pardavimą Š. Matijošaičiui ar su juo susijusiems asmenims už simbolinę kainą, bet vis tiek didesnę nei valstybės siūloma kompensacija.

Teisininkė Simona Morkūnaitė, atstovaujanti Matijošaičių verslo interesams, koordinavo prašymų pateikimą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) ir kontaktus su Kauno miesto Miesto planavimo skyriumi bei savivaldybės administracija.

Ji tarpininkavo bent 13 savininkų naudą turinčiųjų teisę į grąžinamą žemę ir sudarė tokias galimybes, kad sklypai labai greitai būtų parduoti Matijošaičiams.

Kauno Miesto planavimo ir architektūros skyrius kai kuriais atvejais iš pradžių atmesdavo prašymus dėl laisvos žemės, paskui pakartotinai – pateikdavo palankius sprendimus toms pačioms teritorijoms, kai įsitraukdavo Simona Morkūnaitė — o po to teisės būdavo per įvairias procedūras atkuriamos.

Š. Matijošaičio ir G. Palucko atvejai panašūs tuo, jog abiem atvejais žemės nuosavybės teisės buvo atkuriamos buvusiems savininkams, o atkūrus nuosavybės teises, minėti politikai labai greitai įsigijo sklypus – gauti informaciją apie atlaisvintus sklypus jiems padėjo turimi ryšiai.

Yra ir keli skirtumai – šiuo metu žurnalistų surinkta informacija rodo, jog G. Paluckas taip įsigijo tik vieną sklypą, o Š. Matijošaitis – keliasdešimt.

Be to, G. Palucko atveju naudota schema kur kas paprastesnė – sklypą suformavo administracijos direktorius, o nuosavybės teises atkūrė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriuje dirbęs J. Arlauskas.

Skirtinga ir prokuratūros reakcija. G. Palucko atveju, prokuratūra ėmėsi ginti viešojo intereso ir kreipėsi į teismą, prašydama valstybei grąžinti privatizuotą miško sklypą, ką teismas ir padarė.

O štai Š. Matijošaičio sklypų įsigijimo atveju, prokuratūra veiksmų ėmėsi tik po publikuotų žurnalistinių tyrimų.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir paprašė paaiškinti, kuo šios dvi situacijos skiriasi ir kuo yra panašios, bei kodėl G. Palucko atveju prokuratūra uoliai ėmėsi ginti viešojo intereso, o Š. Matijošaičio atveju, tik žiniasklaidai paskelbus skandalingą informaciją.

Atsakymą pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Pociūtė.

Pirmiausia, prokuratūra laiške nurodė, jog daugelį metų prokuratūra nebevykdo „prokurorinės priežiūros“ funkcijos, kuri buvo įprasta sovietmečiu. Iš esmės, prokuratūra viešąjį interesą gina tik gavusi informaciją iš institucijų ar asmenų.

„Dabar ikiteisminiai tyrimai arba tyrimai, kurių metu sprendžiama, ar yra pagrindas taikyti viešojo intereso gynimo priemones, pradedami, kai asmuo arba institucija kreipiasi į prokuratūrą arba ikiteisminio tyrimo įstaigą su konkrečiais duomenimis apie galimai padarytą įstatymo pažeidimą, taip pat – atlikus viešai paskelbtos pradinės informacijos patikslinimą.

Būtent taip ir buvo abiem Jūsų nurodomais atvejais: vienu atveju viešojo intereso gynimo priemonės taikytos po to, kai į prokuratūrą kreipėsi Nemenčinės miškų urėdija, o kitu – po žiniasklaidoje paskelbtos informacijos“, – paaiškino A. Pociūtė.

Atsakyme taip pat pabrėžiama, jog prokuratūros kompetencija – tik teisinis faktų vertinimas, tad LRT tyrimų skyriui paviešinus informaciją, prokuratūra kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama įvertinti sandorius.

„Todėl abiem Jūsų lyginamais atvejais buvo tikrinama, ar sklypai įsigyti, nuosavybė į juos atkurta ir kiti susiję sprendimai priimti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ar ne. Į nustatytus pažeidimus reaguota inicijuojant viešojo intereso gynimo priemones. Tais atvejais, kai nustatoma, kad visas procesas įvyko vadovaujantis įstatymais, prokuratūra neturi jokio teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Kaip jau buvo skelbta, viešai kilus abejonėms dėl nuosavybės teisių atkūrimo procesų Kaune, Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi raštu į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriuo buvo prašoma pagal kompetenciją įvertinti galimai neteisėtą nuosavybės teisių atkūrimą į didelį kiekį žemės sklypų Kauno mieste, siekiant nustatyti galimą viešojo intereso pažeidimą“, – teigia prokuratūros atstovė.

Pasak prokuratūros atstovės, NŽT atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad teisės aktų pažeidimai buvo padaryti atkuriant nuosavybės teises į du sklypus. Tada prokuratūra kreipėsi į teismą prašydama sandorį pripažinti negaliojančiu. Apie tai jau anksčiau rašė portalas „Kas vyksta Kaune“.

„Dėl šių pažeidimų Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2023 m. sausio 13 d. kreipėsi prašymu į Regionų apygardos administracinio teismo rūmus dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Patikrinimo metu įvertinus visą kitą turimą medžiagą ir informaciją, daugiau teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl taikyti kitas viešojo intereso gynimo priemones, numatytas Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nebuvo jokio teisinio pagrindo.

2024 m. spalio 21 d. Regionų administracinis teismas visiškai tenkino viešąjį interesą ginančios prokurorės prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų, nuosavybės teisių atkūrimo, panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo ir nusprendė, kad valstybei bus grąžinti du neteisėtai Vičiūnuose privačion nuosavybėn perduoti žemės sklypai“, – nurodo A. Pociūtė.

Tiesa, kaip nurodo prokuratūra, 2024 m. lapkričio 20 d. buvo pateiktas atsakovo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl Regionų administracinio teismo sprendimo. Byla dar nėra išnagrinėta Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.