Prezidentas: kai kurios D. Šakalienės klaidos negalėjo neturėti pasekmių

„Dovilė Šakalienė turi labai nemažai gerų savybių, tikrai pajudino dalykus, kurie anksčiau stovėjo, nes buvo daugiau plepama, negu dirbama, bet kai kurios jos klaidos iš tikrųjų negalėjo neturėti pasekmių“, – žurnalistams Briuselyje ketvirtadienį sakė prezidentas.

„Tai prasidėjo jau nuo Antrojo departamento vadovo (Elegijaus – BNS) Paulavičiaus nušalinimo laikų, visa tai buvo galima padaryti labai civilizuotu būdu, žmogus išdirbęs visą kadenciją, dirbęs pakankamai sėkmingai, turėjo teisę oriai pabaigti savo darbą“, – kalbėjo jis.

Pasak G. Nausėdos, D. Šakalienės darbe buvo matyti „emocinių reakcijų“, kurios rodo, kad emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) buvo „aukštesnio nei normalaus lygio“.

„Suprasdamas, kad premjerei su krašto apsaugos ministre reikia dirbti kiekvieną dieną, (...) kiekvienos dienos darbas su ministru, kuriuo tu nepasitiki, kurio tu nekvieti į posėdžius, nuo kurio tu slepi informaciją, tai yra nenormalu, ir aš, kaip valstybės vadovas, negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas“, – sakė G. Nausėda.

Su premjere Inga Ruginienė prezidentas susitiko trečiadienį, sako norėjęs įsitikinti, kad Vyriausybės vadovė nebegali dirbti su D. Šakaliene.

„Tai buvo tas stimulas, kad sprendimai sekė iš karto po to, diskusijų ilgų nebuvo“, – teigė jis.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/10/22/politika/prezidentas-atleido-d-sakaliene-is-krasto-apsaugos-ministro-pareigu/

Kaip rašė BNS, šią savaitę prezidentas Vyriausybės vadovės prašymu iš pareigų atleido iki šiol KAM vadovavusią socialdemokratę D. Šakalienę, nes premjerė nebepasitiki.

Pastaruoju metu daugiausia klausimų sulaukė praėjusią savaitę Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) surengtas susitikimas su apžvalgininkais ir nuomonės formuotojais, kurie po jo socialiniuose tinkluose paskelbė turintys duomenų, jog Vyriausybė neketina laikytis įsipareigojimo kitais metais gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Paviešinus kitų metų valstybės biudžeto projektą paaiškėjo, kad krašto apsaugai numatyti 5,38 proc. BVP. Anot D. Šakalienės, kitų metų gynybos biudžetas neturėtų būti mažesnis kaip 5,5 proc. BVP.

Jos teigimu, pirminiame projekte lėšos krašto apsaugai nesiekė 4 proc. BVP, o spalio 1 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas projektas, kuriame numatyta 4,87 proc. BVP.

D. Šakalienės duomenimis, gynybos biudžetas iki 5,38 proc. BVP skubiai padidintas tik spalio 14 dieną. Tą pačią dieną, kai KAM vyko neformalus susitikimas su nuomonės formuotojais, visuomenininkais, žurnalistais.

Premjerė pabrėžė, kad biudžetas pastarosiomis savaitėmis buvo nuolat koreguojamas, ir tai yra normali praktika.

I. Ruginienė apkaltino D. Šakalienę melu, „visišku nenoru“ bendradarbiauti.

Tuo metu D. Šakalienė trečiadienį žurnalistams teigė besitikinti, kad ministerijos politinė komanda liks dirbti, o vienas iš viceministrų galėtų ją pakeisti. Kaip geriausią kandidatą ji įvardijo Karolį Aleksą.

„Aš norėčiau bendrai apibrėžti reikalavimus, kuriuos kelsiu kandidatui. Tai, pirmiausia, kompetencija, neturime laiko paskirti ministru žmogų, kuris mokysis dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija. Tik ne dabar, kai vyksta lemtingos diskusijos dėl gynybos biudžeto“, – kalbėjo G. Nausėda.

Pasak jo, diskusijose dėl kitų metų biudžeto bus bandoma „tampyti antklodę į save“, tad naujasis ministras nuo pat pirmų darbo dienų turės įsitraukti į šį procesą ir „šventai ginti“ asignavimus gynybai.

Taip pat, anot prezidento, kandidatui į ministrus jis kels skaidrumo reikalavimą.

„Žmogus turi nekelti absoliučiai jokių abejonių dėl savo sąryšio su verslo įmonėmis, nes (gynybos biudžete – BNS) pinigai yra didžiuliai, interesai yra milžiniški ir Krašto apsaugos ministerijos durys yra varstomos nuolat“, – sakė šalies vadovas.

„Žmogus turi turėti stuburą atsispirti visoms pagundoms ir dirbti Lietuvos Respublikai“, – pridūrė jis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas anksčiau yra sakęs, kad KAM valdys visą kitų metų gynybai numatytą 4,8 mlrd. eurų biudžetą, išskyrus 25 mln. eurų, planuojamus slėptuvėms įrengti. Anot jo, asignavimus ministerija galės panaudoti ir keliams, jei KAM nuomone, tai bus reikalinga gynybos poreikiams.

Asignavimai gynybai didinami siekiant Lietuvoje iki 2030 metų pilnai išvystyti kariuomenės diviziją, parengti infrastruktūrą Vokietijos brigadai.

Gynybos finansavimą sudaro ir 700 mln. eurų, skiriamų per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Ministrų kabinetas, todėl Vyriausybės kritikai abejoja, ar visas fondas bus paskirstytas pagal tikruosius krašto apsaugos sistemos poreikius.

Jie taip pat įtariai žvelgia į kitų metų valstybės biudžeto projekte esančią formuluotę, kad KAM suteikiama teisė iš savo asignavimų skirti lėšų savivaldybių keliams, skirtiems privažiuoti prie karinių objektų.