Išbraukus iš Kauno miesto savivaldybės parduodamų būstų sąrašo 13 neseniai parduotų butų, jį papildo 12 kitų savivaldybės būstų, kurie pagal įstatymą gali būti parduodami.
Rugsėjo viduryje vykusiame Kauno miesto tarybos posėdyje, priėmusiame sprendimą dėl Sąrašo pakeitimų, buvo konstatuota, kad įsipareigojimai pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyti šių būstų atžvilgiu: Chemijos g. 9A-58, Geležinio Vilko g. 14-3, J. Grušo g. 13-11, A. Juozapavičiaus pr. 13-5, A. Juozapavičiaus pr. 44-14A (6229/10000), Kovo 11-osios g. 27-73, V. Krėvės pr. 62-52, Lampėdžių g. 20-2, Prancūzų g. 59-25, A. Strazdo g. 75-8, A. Strazdo g. 75-9, Taikos pr. 47-82 ir Vasario 16-osios g. 7-15A.
Tačiau iš Sąrašo, anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo Donato Valiuko, išbraukiami ir 4 savivaldybės būstai, kuriuos nuomininkai pridavė ir šiuo metu laisvi: Baltijos g. 72-36, Kovo 11-osios g. 90A-54, Medvėgalio g. 11-48, Plento g. 10A-15.
Tuo pačiu kiti du iš parduodamų būstų sąrašo išbraukti savivaldybės būstai (Baltų pr. 31-27, K. Griniaus g. 13-14) perkelti į socialinio būsto sąrašą.
Nekilnojamojo turto skyriaus valstybės tarnautojų siūlymu, į Sąrašą įtraukti šie 12 savivaldybės būstų, kurie pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą gali būti parduodami: Ašigalio g. 55-39, K. Baršausko g. 80-25, Inkaro g. 7-1, Kalniečių g. 219-220, Kranto 10-ojo g. 11-2, Neries kr. 4-77, Perlojos g. 23-4, Piliakalnio g. 81, Pramonės pr. 9-11, Raudondvario pl. 60-2, M. Riomerio g. 16-24 ir Savanorių pr. 196-39.
Šiuo metu Sąraše yra 56 savivaldybės parduodami būstai. Valstybės tarnautojų aiškinimu, dažniausiai parduodami tie būstai, kuriuos savivaldybei finansiškai neapsimoka renovuoti, ir tie, kurie netinka naudoti Kauno miesto savivaldybės reikmėms.
Kauno miesto savivaldybės būstų fonde jų iš viso yra beveik 3000 (sąrašą vietos politikai patvirtino 2023 m. liepos 14 d.) Socialiniai būstai, kurių yra 1310, – šio fondo dalis. Pastarųjų būstų pardavimo įstatymai nenumato. Tačiau Kaune reti atvejai, kai socialiniu būstu paverčiamas savivaldybės turimas ir neišnuomotas butas.
Pernai miesto savivaldybė už jai priklausančio nekilnojamojo turto (būstų ir jų dalių, sandėlių, katilinių ar kitokių negyvenamų objektų) gavo 2 mln. eurų. Nemanau, kad šventvagiška paminėti, jog lygiai tokią pačią pinigų sumą Kauno savivaldybė kasmet įteikia privačiam krepšinio klubui, o šiemet miesto meras jam dar papildomą milijoną pametėjo „nuo savęs“...
Oficialiai kalbama, kad iš NT gautos pajamos skiriamos naudojamo savivaldybės nekilnojamojo turto pagerinimui bei socialinių būstų plėtrai. Bet mero Visvaldo Matijošaičio valdymo laikais Kauno savivaldybė, garsėjanti sporto bei kitokių objektų statybomis, kažkaip neturi ūpo susiplanuoti ir pastatyti naują namą, kuriame būtų tik socialiniai butai neįgaliems, lėtinių ligų sunkia forma sergantiems asmenims, daugiavaikėms, jaunoms, nepasiturinčioms šeimoms, statybos.
Reto Tarybos posėdžio darbotvarkė apsieina be klausimų, susijusių su nekilnojamojo turto valdymu. Dažniausiai politikams konvejeriu pristatoma, ir tuomet jiems bendru sutarimu belieka patvirtinti net po keliasdešimt šio pobūdžio sprendimo projektų, laiminant įvairaus NT pardavimus bei kelių būstų nupirkimą. Kad ir be statybų rūpesčio, „savaime“, socialinio būsto Kaune tik daugėtų…
O gal jo ne taip daug ir reikia? Štai,
kaunas.lt (savivaldybės interneto portale) naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistei, nepavyko surasti šiemetinės informacijos apie gyventojų, laukiančių socialinio būsto, sąrašą. Suprantama, jis kinta, ir galbūt situacija dabar visai kitokia nei viešinama „iš netolimos praeities“?
Internete paskelbtas asmenų ar šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu daugiau nei prieš du metus, - 2024-ųjų liepos 25-ąją. Sąraše – 428 pareiškėjai, iš jų ilgiausiai prašytojo pozicijoje užsibuvęs L. S., parašęs prašymą išsinuomoti socialinį būstą 2003 metų liepos 19 dieną...