Metus rengtos Rinkimų kodekso pataisos: mažinamas užstatas, neregistruoti asmenys negalėtų agituoti

Metus Rinkimų kodekso peržiūrą vykdžiusi ir pataisas svarsčiusi darbo grupė bendro projekto neparengė. Jį registravo trys valdančiųjų frakcijų parlamentarai, opozicijos atstovai atsisakė dokumentą pasirašyti, teigia jame nematantys esminių pakeitimų.

„Seimo nariai, kurie atstovavo opozicinėms frakcijoms, labai norėjo, kad būtų į šį projektą įtraukta pataisa dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) teisės susipažinti su slapta informacija, tačiau buvo toks susitarimas pačioje mūsų darbo grupės pradžioje, kad jeigu nors vienas darbo grupės narys prieštarauja, tos pataisos netraukiame į projektą“, – BNS sakė vienas iš projektą pasirašiusių parlamentarų, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas.

„Šitam projektui nė vienos darbo grupės narių pastabos nebuvo, tačiau jie (opozicijos atstovai – BNS) užsispyrė, kad dar būtų papildomai įrašyta“, – pabrėžė jis.

Opozicinių demokratų atstovės Agnės Širinskienės teigimu, darbo grupės projektas neatitiko lūkesčių.

„Matyt, parašų nebuvimas rodo, kad mūsų lūkesčių ta darbo grupė neišpildė. Tiesiog buvo daug klausimų, kurie turėjo būti paliesti. Mūsų manymu, tai ir dezinformacijos klausimas, ir galų gale leidimas dirbti VRK su įslaptinta informacija, kas būtų reikalinga esamam geopolitiniam kontekstui, bet visa tai buvo vieno ar kito valdančiųjų atstovo užvetuota. (...) Kadangi nebuvo konsensuso paieškų, tai ant tokio neambicingo projekto mes ir nepasirašėme“, – BNS sakė politikė.

Rinkimų kodekso pakeitimo projektą Seimui teikia J. Sabatauskas, „aušrietis“ Raimondas Šukys bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ignas Vėgėlė.

Pagal projektą, siūloma daliai kandidatų perpus mažinti rinkimų užstatą. Toks mažinimas paliestų vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą kandidatuojančius asmenis ir kandidatus į savivaldybių tarybas bei merus, jeigu ta pati politinė organizacija keltų ir mero kandidatūrą, ir savivaldybės tarybos narių sąrašą.

Rinkimų užstatą jiems norima mažinti nuo vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) iki pusės.

Nuo dviejų iki pusės VMDU siūloma mažinti rinkimų užstatą kandidatams, kurių einamos pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis.

Pasak J. Sabatausko, ši apsauga, kad į savivaldą kandidatuotų tik ten nusiteikę dirbti asmenys, praranda aktualumą. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui didėjantis rinkimų užstatas gali atbaidyti ne vieną potencialų kandidatą, juoba kad pagal dabar galiojančią tvarką pinigus kandidatas gali atgauti tik po kelių mėnesių pasibaigus rinkimams ir patvirtinus jų rezultatus.

Užstatas kandidatų sąrašui dalyvauti Seimo, Europos Parlamento rinkimuose, taip pat kandidatams į prezidentus liktų tas pats – penki VMDU.

Viena didžiausių naujovių projekte – kad neregistruoti asmenys negalėtų agituoti nei už, nei prieš jokį kandidatą ar politinę organizaciją.

Siūloma įvesti terminą „suinteresuotieji asmenys“, jais būtų laikomi aktyviąją rinkimų teisę atitinkamuose rinkimuose turintys fiziniai asmenys ar jų grupė, nesantys rinkimų politinės kampanijos dalyviais, kandidatais, politinių organizacijų nariais, bet siekiantys formuoti rinkėjų nuomonę, vykdantys agitaciją, skleidžiantys politinę reklamą.

„To reikia, kad būtų vienodos sąlygos visiems, kurie agituoja už ar prieš kažką“, – BNS sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, panašių atvejų iš dalies būta ir Lietuvoje. 2020 metais per Seimo rinkimus visuomenininkas Andrius Tapinas buvo paskelbęs akciją „Viso gero, Voldemortai“ ir išleidęs leidinį „Viso gero, Valdemarai“, kur skleista neigiama reklama apie Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškųjų šeimų sąjungą. Tuomet ir VRK, ir teismas rinkimų tvarkos pažeidimo nenustatė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.

„Kad neliktų pilkosios zonos, kuri niekaip nereglamentuojama, kai gali būti metami didžiuliai pinigai agituojant, bet jie niekaip neparodomi, niekaip neafišuojami, nedeklaruojami. Siūlome, kad būtų sąlygos tikrai tokios, kai viskas skaidru ir aišku“, – teigė J. Sabatauskas.

Anot projekto, suinteresuotasis asmuo, ketinantis vykdyti rinkimų agitaciją, privalėtų užsiregistruoti VRK, nurodyti iždininką, pateikti deklaraciją, kad nėra susijęs su rinkimų politinės kampanijos dalyviais, kandidatais.

Toks asmuo rinkimų agitaciją vykdytų savo iniciatyva ir nuožiūra. Savo veiklai jis galėtų išleisti ne daugiau kaip penkių VMDU dydžio sumą, rinkdamas aukas privalėtų laikytis Rinkimų kodekse nustatytų ribojimų.

Jeigu paaiškėtų, kad suinteresuotasis asmuo yra susijęs su politinės kampanijos dalyviu, kandidatu, VRK sprendimu būtų jis išregistruojamas ir įpareigojamas stabdyti rinkimų agitaciją, jo vykdyta rinkimų agitacija pripažįstama atitinkamo politinės kampanijos dalyvio rinkimų agitacija, o patirtos išlaidos apskaitomos kaip atitinkamo politinės kampanijos dalyvio išlaidos.

Tarp siūlomų Rinkimų kodekso pakeitimų taip pat yra draudimas rinkimų stebėtojams daryti poveikį rinkimams ar jų rezultatams, piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis ar statusu, leidimas mažas aukas gauti piniginėmis perlaidomis, galimybė kandidatams tikslinti pajamų ar privačių interesų deklaracijas.

Taip pat tikslinami įvairūs terminai, aiškiau apibrėžiama, kad privalu nurodyti ne tik buvusį slaptą bendradarbiavimą su SSRS specialiosiomis tarnybomis, bet ir darbą SSRS valstybės saugumo komiteto kadriniu darbuotoju.

Be to, siūloma šią informaciją skelbti ne tik kandidato plakate, bet ir VRK interneto svetainėje šalia kitų kandidato duomenų.

„Toks reikalavimas taikomas siekiant užtikrinti rinkimų skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą rinkimų procesu ir rinkėjų teisę gauti išsamią informaciją apie kandidatus“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Siekiant gerinti balsavimo biuletenių pasiekiamumą užsienyje, Rinkimų kodekse norima įtvirtinti galimybę kartu su pirmojo turo dokumentais siųsti du dokumentų paketus, skirtus abiem turams. Antrojo turo biuletenyje būtų nurodyti visi kandidatai. Tokiu atveju rinkėjai pirmiausia išsiųstų pirmojo turo biuletenį, o po jo, patys pasitikrinę, kurie kandidatai pateko į antrą turą, užpildytų ir išsiųstų antrojo turo biuletenį.

Pasak A. Širinskienės, opozicijos atstovai minėtam projektui neturėjo esminių pastabų, nes pasiūlymai – daugiau techninio pobūdžio.

„Esminių pataisų tame projekte nėra, nes kas galėjo būti esminio, to nėra. Tada kyla iš viso klausimas dėl to projekto poreikio“, – BNS sakė ji.

„Gal ten daugiau užsienio lietuviams biuletenių suvaikščiojimas per rinkimus pagerinamas, toks, na, naudingesnis pasiūlymas. Visa kita yra techniniai dalykai, o esminių problemų, galų gale dėl partijų finansavimo skaidrumo didesnio užtikrinimo, dėl galėjimo VRK prieiti prie tam tikrų registrų duomenų bazių išrašų, buvo diskusija, bet sprendimo nėra“, – teigė darbo grupės narė.

Pasak jos, svarstyta partijų finansinę kontrolę iš VRK perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau ši nesutiko priimti naujos funkcijos.

Parlamentarė sakė pasigendanti ir dezinformacijos užkardymo priemonių per rinkimus.

A. Širinskienė atkreipė dėmesį, kad Rinkimų kodeksas yra konstitucinis įstatymas, jam priimti reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų, tai yra ne mažiau kaip 85.

Pasak J. Sabatausko, daugelį pakeitimų teikė VRK. Jis pabrėžė, kad Seimo nariai savo pasiūlymus galės registruoti, kai Rinkimų kodekso projektas bus pradėtas svarstyti parlamente.

Rinkimų kodeksą kaip konstitucinį įstatymą Seimas priėmė 2022 metų birželį. Jis pakeitė tuo metu galiojusius atskirus Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus.