Laisvės partija iš savo narių ir susijusių asmenų pirko paslaugų bent už 58,9 tūkst. eurų

Neparlamentinė Laisvės partija, praėjusią kadenciją buvusi valdančiojoje daugumoje, nuo 2024-ųjų iš savo narių ir su partija susijusių asmenų pirko bent 58,9 tūkst. eurų vertės paslaugų.

Tai parodė trečiadienį paskelbta naujienų portalo „15min“ atlikta Laisvės partijos viešųjų pirkimų analizė.

Jos duomenimis, 2024-ųjų vasarį ir birželį, politinei jėgai būnant valdžioje, sudarytos dvi pirkimų sutartys dėl „komunikacijos projektų koordinavimo paslaugų“ ir dėl „projekto koordinavimo“.

3,6 tūkst. eurų vertės sutartis sudaryta su Tomo Vytauto Raskevičiaus ekspatarėju Seime Eligijumi Geruliu ir 8 tūkst. eurų vertės sutartis – su viena partijos steigėjų, Aušrinės Armonaitės ir Ievos Pakarklytės buvusia patarėja Seime Gintvile Bagdonavičiūte.

2023 metais jie abu siekė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario, o G. Bagdonavičiūtė užpernai – parlamentarės mandato ir šiuo metu nėra partijos nariai.

2024 metų kovą, taip pat 2025 sausį ir rugpjūtį sudarytos atitinkamai 5,7 tūkst., 2,4 tūkst. ir 8,5 tūkst. eurų vertės sutartys dėl viešųjų pirkimų konsultacijų ir procedūrų su partijos Joniškio skyriaus pirmininku Daliumi Bučinsku.

Tų pačių metų lapkritį sudaryta 14,4 tūkst. eurų vertės „renginių organizavimo paslaugų“ sutartis su Laisvės partijos darbuotoja ir buvusia T. V. Raskevičiaus patarėja Seime Raminta Lukšaite.

2025-ųjų kovą 16,3 tūkst. eurų vertės sutartis dėl „komunikacijos planavimo ir įgyvendinimo“ sudaryta su partijos nare Asta Padagaite.

Laisvės partijos atstovė Vaiva Savickė „15min“ nurodė, kad su šiais žmonėmis politinė jėga dirbo, nes jie pasiūlė kokybiškas paslaugas už rinkos kainą.

Pasak V. Savickės, paslaugų teikėjai parinkti ne konkurso būdu, nes tokios prievolės nėra Viešųjų pirkimų įstatyme. Ji taip pat nurodė, kad „šiais atvejais galėjo būti kreiptasi į vieną, galėjo būti ir į kelis tiekėjus“.

Partijos pirmininku kovo pirmoje pusėje išrinktas Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas portalui teigė negalintis vertinti situacijos, nes pats viešųjų pirkimų neorganizuoja, bet žadėjo siekti žmonių įdarbinimo, jei jų veikla partijoje yra nuolatinė.

„Jeigu tos veiklos bus nuoseklios, nuolatinės, tikrai sieksiu, kad būtų tie žmonės arba įdarbinami, arba formuojamos tokios sutartys, kurios būtų įforminamos pagal individualią veiklą ar kažkaip kitaip“, – „15min“ cituoja V. Mitalą.

Tuo metu nuo 2024-ųjų pabaigos partijai vadovavęs T. V. Raskevičius sakė nematantis nieko blogo, kad partija paslaugas perka iš narių ar susijusių asmenų, jeigu jie kokybiškai atlieka darbą.

Kovos su korupcija organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ieva Dunčikaitė nurodė, kad vien sąsaja su partija savaime nereiškia blogos pirkimų praktikos, bet svarbu žinoti, ar buvo užtikrinta reali konkurencija, kokią dalį visų pirkimų sudaro atvejai, kai laimi su partija susiję asmenys.

„15min“ pateikiamais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, nuo 2021 metų Laisvės partija gavo beveik 1,53 mln. eurų valstybės dotacijų, ši suma ir yra kelis kartus mažesnė už gaunamą konservatorių ar socialdemokratų.