KT nagrinės, ar Seimas teisėtai įšaldė LRT biudžetą

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį priėmė nagrinėti grupės parlamentarų skundą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) biudžeto įšaldymo trejiems metams ir sumažinimo ateityje.

Vis tik KT grąžino skundo dalį, kuria prašoma įvertinti, ar šis pakeitimas nesikerta su Europos Sąjungos teisės aktais.

BNS rašė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, kad 2026–2028 metais nacionaliniam transliuotojui skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems asignavimams, o vėliau įstaigos biudžetas bus sudarytas iš užpraeitų metų faktiškai gautų 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų.

Iki šio pakeitimo LRT atitinkamai būdavo skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.

Opozicijos teigimu, nacionalinio transliuotojo misija ir nepriklausomumo užtikrinimas yra tampriai susiję su įstaigos finansavimu.

Jų teigimu, valstybės finansavimo karpymas be objektyviai pagrįstų ir valstybiškai reikšmingų priežasčių reiškia Konstitucijoje įtvirtinto, jos ginamo ir saugomo visuomeninės reikšmės intereso visuomenei būti informuotai, kitų konstitucinio lygmens vertybių, kurioms įgyvendinti, puoselėti, saugoti yra skirtas nacionalinio visuomeninio transliuotojo institutas, pažeidimą.

Atsisakydamas priimti skundo dalį dėl minėtų pataisų atitikimo konstituciniam aktui „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, KT tvirtino, jog pareiškėjai neginčijo jų atitikimo aktui, bet kėlė klausimą priimto įstatymo pakeitimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento kolizijos.

Pagal Konstituciją, KT nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų.

BNS rašė, kad valdantiesiems įšaldžius LRT biudžetą, nacionalinis transliuotojas neteko 8,6 mln. eurų.