Kaune išrinkti socialdemokratai apie LRT pataisas: „Tai tik pradžia“

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, LRT generalinę direktorę į darbą priima ir atleidžia LRT taryba – norint atleisti generalinę direktorę, reikalinga kvalifikuota balsų dauguma (8 tarybos narių balsai iš 12), sprendimas atleisti generalinę direktorę turi būti grindžiamas viešuoju interesu, tarybos nariai balsuoja viešai.

Lapkričio pabaigoje „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių žaliųjų-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai užregistravo įstatymo projektą, gerokai palengvinantį atleidimo procedūrą – pagal parengtą projektą, balsavimas dėl direktorės atleidimo būtų slaptas, norint atleisti direktorę tereikėtų pusės tarybos narių balsų, o sprendimas neprivalėtų būti grindžiamas viešuoju interesu.

Socialdemokratų koalicijos partnerių užregistruotas projektas sulaukė lavinos kritikos – Seimo teisės departamentas konstatavo, jog projektas prieštarauja Lietuvos Konstitucinio teismo doktrinai ir Europos žiniasklaidos laisvės aktui, įsigaliojusiam šių metų rugpjūtį. Pakeitimams nepritarė ir žurnalistų bendruomenė, Vilniuje surengusi protesto mitingą. Policijos duomenimis, protesto akcijoje dalyvavo apie 10 tūkst. dalyvių, mobiliojo ryšio operatorių duomenimis, jų buvo daugiau.

Projektui nepritariantys žurnalistai teigia, jog siūlomas projektas leis lengviau politizuoti nacionalinį transliuotoją, be to, anot žurnalistų, įstatymas kuriamas vienam asmeniui – siekiant atleisti dabartinę LRT generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę.

Šio registruotas projekto priėmimas netrukus įstrigo, mat Seimo opozicija paprašė atlikti projekto ekspertinį vertinimą, kurį turi atlikti Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.

Savo ruožtu socialdemokratai užregistravo kitą projektą, kuris jau svarstomas Seime skubos tvarka, nors svarstymui skubos tvarka veikiausiai nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju opozicija negali prašyti užsakyti atlikti ekspertinio vertinimo, netaikomos kitos procedūros.

Socialdemokratų užregistruotas projektas yra beveik identiškas „Nemuno aušros“ projektui – išlieka slaptas balsavimas siekiant atleisti direktorę, tiesa, reikalinga balsų kartelė buvo pakelta iki paprastos daugumos (septynių balsų), taip pat siūloma, kad LRT vadovas galėtų būti atleistas iš pareigų dėl nepasitikėjimo, jei netinkamai vykdo funkcijas ar taryba nepatvirtina metinės veiklos ataskaitos.

Už tokias LRT įstatymo pataisas pirmoje balsavimo stadijoje pasisakė 76 Seimo narių, prieš balsavo 50, niekas nesusilaikė. Iš valdančiųjų – vienintelė socialdemokratė, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė balsavo prieš.

Gruodžio 16 d. numatomas projekto svarstymas, gruodžio 18 d. bus balsuojama dėl priėmimo. Žurnalistų bendruomenė nepritaria ir šiam projektui, ketina organizuoti naujas protesto akcijas, apie kurias galite sužinoti čia.

2024 m. Seimo rinkimų metu Kauno vienmandatėse apygardose buvo išrinkti penki socialdemokratai – Darius Razmislevičius, Audrius Radvilavičius, Laurynas Šedvydis, Robertas Kaunas ir Orinta Leiputė.

Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistai pabandė pasidomėti, ar Kaune išrinkti socialdemokratai planuoja palaikyti LRT pataisas – taip pat teiravomės, kodėl Seimo narių nuomone, būtina keisti LRT generalinės direktorės atleidimo tvarką.

Su O. Leipute ir R. Kaunu portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistui tiesiogiai susisiekti nepavyko, o klausimus perdavus jų patarėjams, jokio atsakymo nesulaukėme. Jei Seimo nariai nuspręstų atsakyti į žurnalistų klausimus, publikaciją papildysime.

Vis dėlto, portalo „Kas vyksta Kaune“ žiniomis, šie socialdemokratai nebalsuos prieš pataisas, be to, O. Leiputė ir R. Kaunas yra vieni iš politikų, teikusių LRT pataisų projektą. A. Radvilavičius portalui „Kas vyksta Kaune“ taip pat nurodė, jog socialdemokratų frakcija šiuo klausimu balsuos tikrai vieningai, išsiskiriančių nuomonių frakcijoje šiuo klausimu nėra.

Kiti trys Seimo nariai sutiko savo nuomone pasidalinti telefonu. Visi trys socialdemokratai nurodė, jog pataisas palaiko ir mano, jog esama atleidimo tvarka yra per daug sudėtinga.

Tačiau Kaune išrinkti Seimo nariai taip pat atmetė kuluaruose aptariamas kalbas, jog socialdemokratams šios pataisos reikalingos norint įtikti „Nemuno aušrai“ – anksčiau „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sufleravo, jog „Nemuno aušros“ frakcija gali ir nebalsuoti už 2026 m. valstybės biudžeto projektą.

Tad buvo manoma, jog socialdemokratai „Nemuno aušros“ ir kitų koalicijos partnerių įregistruotas pataisas socialdemokratai palaikė, gavę R. Žemaitaičio patikinimą dėl frakcijos palaikymo biudžeto projektui.

D. Razmislevičius portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog naujosios pataisos esą yra „kompromisinis variantas“ – anot parlamentaro, ankstesni valdantieji neva „įbetonavo“ dabartinę generalinę direktorę M. Garbačiauskaitę-Budrienę, numatydami per daug sudėtingą atleidimo tvarką.

„Ne supaprastinama [atleidimo tvarka], o sugrąžinama į ankstesnę stadiją, taigi buvo 20 metų tos pataisos. Kraštutinumai visada blogai – kai galima per lengvai atleisti, tai yra blogai, bet kai norima įbetonuoti, nėra galimybės atleisti direktoriaus. Pagal dabartinę tvarką, su tuo viešuoju interesu, patys suprantate, kokios galimybės atleisti ir nepralaimėti teismo“, – tvirtino socialdemokratas.

„Bet kurioje įmonėje, jeigu neįmanoma atleisti direktoriaus, tai yra ydinga tvarka“, – pridūrė D. Razmislevičius.

Socialdemokratas akcentavo, jog dabartinė atleidimo tvarka buvo numatyta tik 2024 m. – taigi, socialdemokratų siūlymai tik sugrąžintų anksčiau galiojusią tvarką. Kas nėra visai tiesa, nes pastaruosius dvidešimt metų atleidimui buvo reikalinga kvalifikuota dauguma, o pagal socialdemokratų parengtą projektą tebus reikalinga paprasta dauguma.

Anot socialdemokrato, dabar įstatyme įrašyta viešojo intereso sąvoka yra per plati, neaiški – nors žurnalistai gana dažnai teismuose savo teises gina būtent remdamiesi viešojo intereso sąvoka.

„Praeitais metais buvo įrašytas tas sakinys apie viešąjį interesą, kurį teismai ir visos kitos institucijos gali traktuoti kaip tik tai nori ir sugalvoja, kaip kiekvienam atrodo. Aš įsivaizduoju, kad piešiamas didelis baubas“, – sakė D. Razmislevičius.

Taip pat Petrašiūnų-Gričiupio vienmandatėje apygardoje išrinktas parlamentaras nemano, jog dėl pataisų kyla kokios nors grėsmės žodžio laisvei, nors siūlomas pataisas neigiamai įvertino ir tarptautinės organizacijos, kaip „Reporteriai be sienų".

„Į mane kreipiasi begalės žmonių ir kai klausiu, ar bent paskaitė tą įstatymo pataisą, žmonės būna net nepaskaitę, bet jie kalba apie žodžio laisvę. Aš manau, kad su žodžio laisve apskritai nėra nieko bendro. Tarkime, jei tikslas yra pakeisti direktorių – ar direktoriaus pakeitimas yra žodžio laisvė? Ar jūs galvojate, kad žurnalistus įtakoja direktorius, kaip ir ką turi rašyti?“, – tikino socialdemokratas.

D. Razmislevičius taip pat atviravo, jog nors palaiko užregistruotas pataisas, yra ir kitų LRT valdymo aspektų, kurie parlamentaro netenkina. Pavyzdžiui, kad LRT generalinio direktoriaus kadencijų skaičius nėra ribojamas.

„Įbetonuojam vadovą, kurio neįmanoma atleisti iki gyvos galvos, aš net nekalbu apie kitus dalykus“, – svarstė socialdemokratas.

Savo įžvalgomis pasidalino ir žmogaus teisių komiteto pirmininkas L. Šedvydis. Jis tvirtino, jog įstatymo projektą palaiko ir negailėjo kritikos dabartinei vadovei.

„Abejoju, ar kas nors kitaip galėjo balsuoti po LRT generalinės direktorės komentarų“, – teigė L. Šedvydis, komentuodamas M. Garbačiauskaitės-Budrienės išsakytas mintis, kad dalis LRT tarybos bando užvaldyti nacionalinį transliuotoją.

„Mes matome medijų spektaklį“, – pridūrė socialdemokratas.

L. Šedvydis teigė, jog LRT reikia ir daugiau pokyčių. Pavyzdžiui, anot Seimo nario, nors LRT finansavimas turėtų būti nepriklausomas, politikai dabar turi balsuoti dėl biudžeto.

„Mano supratimu, šie pokyčiai yra pirmoji dalis. Šiuo momentu mes esame teisiniame paradokse, kadangi turime Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris rodo, jog turi būti užtikrinamas nepriklausomas finansavimas LRT, tačiau yra aukštesnė nuostata, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, balsuojant už tą patį LRT biudžetą“, – svarstė Šilainių vienmandatėje apygardoje išrinktas socialdemokratas.

Pašnekovas pridūrė, jog vertėtų keisti ir LRT finansavimo modelį – esą nors tai nebūtų populiari idėja, bet socialdemokratas siūlo pagalvoti ir apie abonentinio mokesčio atitikmenį. Anot parlamentaro, tuomet nacionalinis transliuotojas būtų atsietas nuo politinių intrigų, svarstant biudžetą. Toks nacionalinio transliuotojo finansavimo modelis nėra populiarus Europoje, tačiau tokiu modeliu dalinai veikia Jungtinės Karalystės visuomeninis transliuotojas BBC.

Galiausiai, anot L. Šedvydžio, LRT šiuo metu trūksta nuomonių įvairovės kai kuriais klausimais – pasak parlamentaro, LRT neišlaiko objektyvumo kriterijų, pranešdama apie humanitarinę krizę Gazoje.

A. Radvilavičius pritarė savo kolegų pastaboms – anot Seimo nario, siekiama sugrąžinti anksčiau galiojusią tvarką.

„Jeigu neklystu, nuo 2000 m. gyvenome tuo pačiu siūlymu, kurį mes dabar bandome padaryti. Niekas nesikėsino nei į žodžio laisvę, nei į jokias kitas laisves. (...) Matome, kokios yra audito išvados, tai irgi kelia ne vieną ar du klausimus. Politikai nei skiria, nei atleidžia [generalinį direktorių], tai yra tarybos kompetencijos klausimas“, – tvirtino Panemunės vienmandatėje apygardoje išrinktas socialdemokratas.

Kitaip nei kiti socialdemokratai, A. Radvilavičius tvirtino, jog frakcijoje apie tolimesnius žingsnius, keičiant LRT valdymo ar finansavimo modelį, šiuo metu nekalbama.

„Gal buvo viena ar kita nuomonė išsakyta, bet kad būtų gilesnė diskusija, to nebuvo, ar aš to negirdėjau“, – teigė A. Radvilavičius.

Trys kalbinti socialdemokratai taip pat kategoriškai neigė anksčiau kilusias prielaidas, jog socialdemokratai itin skuba priimti pataisas dėl susitarimų su „Nemuno aušra“.

„Tikrai ne, nes tos diskusijos vyko anksčiau ir visas LRT įstatymas yra peržiūrimas. Reikia daugiau tų pokyčių daryti. Niekaip nesiečiau su biudžetu, net su biudžetu [pakeitimas] ir nebuvo priimtas“, – teigė D. Razmislevičius.

„Biudžetas jau yra priimtas“, – antrino L. Šedvydis.

„Galiu užtikrinti, kad jokių susitarimų dėl biudžeto, ar dėl kitų klausimų tikrai nebuvo, juo labiau, nebuvo siejama ir su šiuo įstatymu“, – patikino A. Radvilavičius.