Paskutinis Kauno tarybos posėdis / Asociatyvi / Kauno tarybos posėdis / R. Tenio nuotr.
Ilgalaikė savivaldybių skola – kuri prasiskolino daugiausiai ir kaip sekasi Kaunui?
Nors besibaigiančių metų Kauno savivaldybės biudžetas jau suplanuotas „į minusą“, bent pastaraisiais keliais metais, ilgalaikė Kauno miesto savivaldybės skola išliko panaši. Panašios tendencijos stebimos ir kitose savivaldybėse – net ir milžiniška, daugiau nei tris kartus didesnė Vilniaus miesto savivaldybės skola pastaraisiais metais keitėsi minimaliai.
Kauniečiams turbūt teko pastebėti, jog Kauno biudžetas kasmet auga. Ir ne tik gaunamomis pajamomis, bet ir išlaidomis.
Štai vasarį Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino 2024 m. biudžetą – pajamos išaugo 17,8 proc, išlaidos 19 proc. Jei tiksliau, pajamos siekia 587,8 mln. eurų, o išlaidos – 680,4 mln. eurų.
Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma biudžeto aiškinamajame rašte.
Milžiniškas biudžetas neturėtų stebinti, mat pastarąją mero kadenciją, Kauno miesto savivaldybė ėmėsi gausybės ambicingų projektų.
Brangiausias iš jų – vadinamojo Kėdainių tilto per Nemuną statyba. Šis tiltas Kauno miesto savivaldybei kainuos 115 mln. eurų ir neabejotinai artimiausiais metais taps našta Kauno biudžetui.
Beje, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis anksčiau teigė, jog šiam tiltui pastatyti tikisi sulaukti centrinės valdžios paramos.
„Jo kaina bus 115 milijonų, iš kurių kol kas turim pažadą iš Vyriausybės – kiaurą nulį. Lauksim, kol pasikeis valdžia“, – TV3 televizijai kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tiesa, vėliau Vyriausybės posėdyje pritarta šiam Kauno projektui skirti papildomų lėšų iš Valstybės biudžeto.
Gruodį duris atvėrė mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“ – šio projekto vertė siekia net 37,7 milijono eurų. Tiesa apie pusę lėšų (18,2 mln. eurų) padengta iš Europos Sąjungos pinigų, dar 3,7 mln. eurų skyrė valstybė.
Asociatyvi / Skaitytojo Gintauto nuotr.
Dar vienas nepigus projektas – planas perkelti savivaldybės administraciją prie Kauno pilies. Kaip savivaldybės tarybos mažumos valandoje nurodė Tadas Metelionis, projektavimo išlaidos sieks iki 600 tūkst. eurų, tačiau patys statybos darbai – iki 17 mln. eurų.
Tad portalas „Kas vyksta Kaune“ pabandė pasidomėti, kaip gi pastaraisiais metais keitėsi Kauno miesto savivaldybės skola, bei kokia situacija stebima kitose didžiausiose savivaldybėse.
Skola išliko panaši
Kaip portalui nurodė Kauno miesto savivaldybės Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, pastaraisiais metais Kauno miesto savivaldybės ilgalaikė skola buvo panaši.
Galbūt vienintelė išimtis – laikotarpis pereinant iš 2020 iki 2021 m., kai savivaldybės ilgalaikė skola ūgtelėjo nuo 55,8 iki 62,56 mln. eurų.
Tiesa, ir savivaldybės metinės pajamos tuo laikotarpiu padidėjo nuo 389,4 mln. iki 428,9 mln. eurų.
Metinės pajamos ir toliau didėjo – 2022 m. siekė 538,9 mln. eurų, 2023 m. – 598,4 mln. eurų.
O savivaldybės ilgalaikė skola išliko gana panaši – jei 2021 m. siekė 62,56 mln. eurų, tai 2022 m. – 62,4 mln. eurų, 2023 m. – 61,5 mln. eurų.
Kokia ilgalaikė skola bus šiemet – kol kas neaišku, mat tokios informacijos savivaldybė neteikia nepasibaigus metams.
Visvaldas Matijošaitis / R. Tenio nuotr.
Palyginimas su kitomis savivaldybėmis
Stabili ilgalaikė skola pastebima ir Vilniaus miesto savivaldybėje.
Tiesa, ilgalaikė skola yra daugiau nei tris kartus didesnė nei Kauno miesto savivaldybės.
Kaip portalui nurodė Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas, Vilniaus miesto savivaldybės ilgalaikė skola siekia apie 200 mln. eurų.
2020 m. skola buvo didžiausia ir siekė 206,8 mln. eurų, tuomet kelis metus mažėjo – 2021 m. skola buvo 201,9 mln. eurų, 2022 m. – 195,8 mln. eurų.
2023 m. ilgalaikė skola vėl padidėjo, tačiau neviršijo 2020 m. ribos – siekė 206,2 mln. eurų.
Tiesa, verta pažymėti, jog per 4 metus Vilniaus miesto savivaldybės pajamos padidėjo kone dvigubai.
Štai 2020 m. planuota, jog bendros pajamos (įskaičiuojant ir pajamas savarankiškoms veikloms vykdyti ir valstybės biudžeto dotacijas, ES lėšas) sieks 763,1 mln. eurų, o 2024 m. planuojamos pajamos siekia net 1 316,7 mlrd. eurų.
Kadangi Klaipėdos savivaldybė yra kur kas mažesnė, jos ilgalaikė skola yra bene 5 kartus mažesnė nei Kauno miesto savivaldybės ir daugiau kaip 15 kartų mažesnė nei Vilniaus savivaldybės.
2020 m. Klaipėdos miesto savivaldybės skola buvo mažiausia ir nesiekė 10 mln. eurų, o didžiausia suma buvo fiksuota 2021 m. – tuomet skola siekė 12,9 mln. eurų.
Klaipėdos miesto biudžetas taip pat sparčiai augo – jei 2020 m. siekė tik 216,9 mln. eurų, tai 2023 m. biudžetas siekė 334,8 mln. eurų.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading