Europos Parlamento narys dr. A. Veryga: „Suteikus galimybių, iššūkiai gali virsti sėkmės istorijomis“

„Gyvybingi regionai neįsivaizduojami be verslo, sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų, t.y., be viso to, kas reikalinga, norint oriai gyventi, kurti, dirbti, mokytis, augti“, - kalbėjo europarlamentaras, pabrėždamas, kad iki šiol mūsų šalies valdžios atstovų neretai deklaruojama, tačiau efektyviais sprendimais menkai paremta regionų politika bankrutavo.

Konferenciją „Lietuvos regionų politika: ar turime teisę pasilikti?“ remia EP ECR frakcija, kuriai svarbu spręsti demografinių pokyčių, įskaitant protų nutekėjimą, senėjančią visuomenę ir mažėjančius regionus, problemą.

Sveikinimo žodžius tarė ir savo įžvalgomis pasidalijo EP pirmininkės pavaduotoja Antonella Sberna, EP Regioninės plėtros komiteto pirmininko pavaduotojas Francesco Ventola, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis, Jonavos rajono meras dr. Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas ir Šakių rajono meras Raimondas Januševičius.

Pastarasis, kreipdamasis į konferencijos dalyvius, pabrėžė: „niekas kitas už mus visų regionų klausimų neišspręs ir socialinės lygybės nesukurs, jeigu nepasistengsime, jog matytųsi realūs pokyčiai, jei stokosime energijos dirbti taip, kad ir nacionalinės investicijos duotų didesnę naudą regione gyvenantiems žmonėms. Svarbu viską daryti ūkiškai ir kūrybingai.“

Ką regionams žada Vyriausybė? Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pristatė „3I“ planą, bendrai veiklai telkiantį Inovacijas, Investicijas ir Institucijas. Jo tikslas – darbo našumo didinimas, pramonės transformacija, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, darbuotojų kvalifikacija, biurokratijos mažinimas. Ministro įsitikinimu, trečdalis investicinių lėšų turi būti skirta regionams.

Konferencijoje pasisakiusių Skuodo rajono mero Stasio Gutauto bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio sekretoriaus Rimo Varkulevičiaus nuomonė iš esmės sutapo su ministro E. Grikšo pristatyta strategija. Papildomai jie pažymėjo tradicinės pramonės modernizavimo, eksporto plėtros finansavimo ir valstybinės prekinio draudimo sistemos sukūrimo poreikį. Svarbu būtų atnaujinti turizmo politiką bei stiprinti bendruomeninę ir kultūrinę veiklą.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė informavo apie 2028-2034 m. laikotarpio ES daugiametę finansavimo programą (MFF), pritaikytą vietos poreikiams ir grindžiamą nacionaliniais bei regioniniais partnerystės planais. Programos apimtis 865 mlrd. EUR, prioritetai – sanglauda ir žemės ūkis.

Lenkijos patirtimi pasidalijo Europos regionų komiteto narys, Pakarpatės vaivadijos maršalka Wladyslaw Ortyl. Jo idėjos apie regionų rėmimo sistemą, panaudojant Europos bei nacionalinius fondus, būtų aktualios ir Lietuvoje.

Svečias kartu su Seimo nariu Valiumi Ąžuolu, Klaipėdos rajono meru Broniumi Markausku, Raseinių rajono meru dr. Arvydu Nekrošiumi bei verslininku, ekonomistu Sigitu Besagirsku diskutavo apie investicijas, sąlygų verslui sudarymą, gyvenimo kokybės aspektus, kurie neturėtų priklausyti nuo to, ar žmogus gyvena mieste, ar kaime. Deja, didžioji dalis Seimo politikų, mąstydami apie rinkimus, stengiasi įtikti didžiųjų miestų rinkėjams. Ar ne dėl to regionų žmonių interesai dažnu atveju lieka paraštėse?

Konferencijoje kalbėta ir apie svarbius pokyčius sveikatos apsaugos sektoriuje. Prognozuojama, kad jame jau 2030 metais trūks gydytojų ir slaugytojų. Lietuvos ligoninių asociacijos tarybos narys, VšĮ Plungės ligoninės direktorius Remigijus Mažeika atkreipė dėmesį į perteklinį akreditavimo tarnybos reikalavimą užtikrinti tam tikrų specialistų paslaugų teikimą visą parą.

R. Mažeika išsklaidė egzistuojančius mitus. Vienas jų - regionuose yra nekokybiškos kai kurios itin svarbios paslaugos, pavyzdžiui, būtinos po insulto. Šį mitą formuoja iškreipta statistika: į regionines ligonines neretai atvyksta pacientai po nesėkmingo gydymo klasterinėse ligoninėse. Kitas mitas - rajoninių ligoninių intensyvios terapijos skyriuose mirštamumas siekia 80 proc. Tačiau paneigė VšĮ Plungės ligoninės audito duomenys rodo, kad mirštamumas siekė tik 19 proc.

Konferencijoje nuskambėjo pasiūlymas stiprinti bendradarbiavimą tarp skirtingų ministerijų, planuojant investicijas, infrastruktūros vystymą bei viešąsias paslaugas.

Antroji konferencijos dalis skirta švietimui. „Ateities visuomenė kuriama mokykloje. Kokia ji bus?” – šios dalies pavadinimas kviečia pažvelgti į regioninių mokyklų perspektyvą.

Profesorius Gediminas Merkys apžvelgė švietimo ir socialinės bei ekonominės gerovės sąsajas mažiau urbanizuotose vietovėse. Jo ilgametė sociologinių tyrimų patirtis ir savivaldybių, ir atskirų mokyklų lygmenyje leidžia įvertinti švietimo būklę platesniame kontekste, įvertinti pokyčių dinamiką ir pasiūlyti sprendimus.

Per dvidešimtmetį, skaičiuojant nuo Lietuvos įstojimo į ES, uždaryta du penktadaliai regioninių mokyklų. Sakoma, kad mažas mokyklas išlaikyti „neapsimoka“, jose prastesnė ugdymo kokybė. Švietimo administratoriai čia mato išskirtinai demografijos problemą. Ar tikrai?

G. Merkys pažymėjo viešųjų paslaugų – medicinos, transporto, švietimo, kultūros – prieinamumo mažėjimą regionuose. Gerinant paslaugų kokybę, paslaugos brangsta. Gerovė dar labiau “tolsta” nuo mažai gyventojų turinčių savivaldybių, nes jose surenkama mažiau mokesčių. Tačiau, paradoksalu, esti mažų mokyklų, pasiekiančių puikių akademinių rezultatų, puoselėjančių bendruomeniškumą, pagarbą kultūros paveldui ir saviraišką. Ar tokias mokyklas galima uždaryti vien dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėje?

Profesoriaus nuomone, mokyklų tinklo negalima keisti, nevertinant ekonominės perspektyvos bei vietovės tapatybės teikiamų pranašumų.

Kompleksinėms, daugialypėms problemoms spręsti reikia skirtingų sričių, jas atstovaujančių ministerijų ir kitų žinybų sąveikos.

G. Merkio tyrimuose atskleisti pavyzdžiai rodo, kad savivaldybė gali atrasti savitą plėtros ir mokyklų tinklo „receptą“.

Mokytojų trūkumas, mokinių skaičiaus mažėjimas ypač paliečia arti didžiųjų miestų esančias mokyklas. Ką daryti?

Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos direktorius Artūras Čepulis pasidalino savo vadovaujamos mokyklos patirtimi. Jis teigia, kad sėkminga praktika – mokyklos gyvybingumo galimybių ieškoti įvairiuose projektuose ir stiprinti partnerystes.

Diskusija, kurioje dalyvavo mokytoja Sigita Jucienė iš Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos, direktorė Dalia Tamoševičiūtė iš Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos ir Šakių rajono meras Raimondas Januševičius, buvo sutelkta į mokyklos gyvenimo aptarimą atsiremiant į Geros mokyklos koncepciją.

Prieš dešimtmetį parengta mokyklos kokybinių pokyčių įžvalga vis dar aktuali ir įgalina mokyklą „išrasti“ savitą raidos kryptį. “Jei mokykla yra ne tik institucija, bet solidari bendruomenė, mokiniai gali pritaikyti žinias, tobulinti kompetencijas, mokytis iš savo patirčių – gyvenimui” - teigia diskusijos moderatorė dr. Laima Galkutė.

Konferenciją apibendrino EP narys dr. Aurelijus Veryga. Jo nuomone, konferencija atskleidė, kad regionuose būdingi skirtingi ekonominiai, socialiniai veiksniai, savita gamtinė aplinka ir kultūros paveldas. Todėl regioninei politikai svarbi yra sisteminė prieiga, įvairių plėtros aspektų tarpusavio ryšių supratimas ir jų sąveikos įžvalga priimant sprendimus.