Dėl siūlymo steigti istorinės atminties komisiją – aršios tarybos narių replikos

Tokios komisijos sukūrimą inicijavo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Paulius Lukševičius. Panašų projektą konservatoriai inicijavo praėjusiais metais, tačiau projektas nesulaukė palaikymo iš valdančiųjų.

Siūlomos sukurti komisijos nuostatuose nurodoma, jog komisija būtų sudaryta iš 16 narių: aštuonių ne savivaldybės įstaigų deleguotų atstovų, vieno mero deleguoto atstovo, dviejų savivaldybės administracijos atstovų direktoriaus paskyrimu ir penkių tarybos narių, kurių daugiau nei vienas priklausytų opozicijai.

Istorinės atminties komisija teiktų rekomendacijas savivaldybės administracijai rengiant projektus dėl viešųjų objektų pavadinimų, atminimo ženklų įrengimo, atminties kultūros programos įgyvendinimo ir kitais klausimais.

Nuostatuose taip pabrėžiama, jog komisijos posėdžiai būtų viešai transliuojami, protokoluojami, tad komisija būtų atvira visuomenei. Komisija taip pat galėtų siūlyti konsultacijas su bendruomene dėl atminties klausimų, būtų atskaitinga tarybai.

Komisija tokiu pačiu pavadinimu jau veikia Vilniaus miesto savivaldybėje, panašios komisijos yra sukurtos ir kai kuriose kitose savivaldybėse.

Anksčiau opozicijos lyderis Paulius Lukševičius BNS teigė, jog daug diskusijų viešumoje sukėlęs Kauno savivaldybės sprendimas inicijuoti paminklo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą buvo „vyšnia ant torto“ svarstant dėl tokios komisijos reikalingumo.

Be to, birželį atsistatydino Seimo Desovietizacijos komisija, valdantiesiems socialdemokratams ne kartą užsiminus apie komisijos panaikinimą. Tad nuo šiol išskirtinai savivaldybės turi spręsti, kokie pavadinimai ar atminimo ženklai yra tinkami.

Antradienį tarybos projektą pristatant tarybos posėdžio metu, neišvengta aštrių replikų. Tarybos projektą pristatęs P. Lukševičius nurodė, jog projektas buvo svarstytas trijuose komitetuose.

„Palaikymo nesulaukė, bet ačiū Dievui bent iššaukė diskusijas“, – kalbėjo P. Lukševičius.

Konservatorius taip pat teigė, jog istorinės atminties formavimas yra „specialistų reikalas“, tad kvietė projektą palaikyti.

Meras tuomet paprašė P. Lukševičiaus pagarsinti savivaldybės administracijos išvadą, kuri projektui buvo nepalanki.

Kauno miesto savivaldybės administracija savo išvadose nurodė, jog nemato prasmės steigti istorinės atminties komisiją.

„[Administracija] lieka prie nuomonės, kad steigti naują Istorinės atminties komisiją nėra tikslinga, kadangi analogiškas funkcijas šiuo metu atlieka Kauno miesto savivaldybės Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo darbo grupė, sudaryta Kauno miesto savivaldybės mero 2015 m. birželio 17 d. potvarkiu Nr. M-203. Pažymėtina, kad nėra gauta skundų ar kontroliuojančių institucijų pastabų dėl šios darbo grupės veiklos. Darbo grupės veikloje dalyvauja keturi kvalifikuoti istorikai. Į jų nuomones yra atsižvelgiama sprendžiant istorinio pobūdžio klausimus“, – rašoma administracijos direktoriaus Tado Metelionio pasirašytoje išvadoje.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos tarybos narė Audronė Jankuvienė paminėjo savo pateiktą pataisą projektui – tarybos narė siūlė į istorinės atminties komisijos lauką įtraukti ir svarstymą dėl paminklų ir skulptūrų.

P. Lukševičius siūlė įtraukti šias pataisas į tarybos projektą. Vėliau tarybos narys dar bandė prieiti pasisakyti prie mikrofono, bet meras Visvaldas Matijošaitis jį nutraukė, pasibaigus pasisakymo laikui.

„Jūs jau ponas baikite“, – sudrausmino meras.

Konservatorių frakcijos narė Rasa Duobaitė-Bumbulienė tvirtino, jog Istorinės atminties komisija Kaune būtų itin reikalinga – anot tarybos narės, šiuo metu istorinės atminties įamžinime esama nemažai nenuoseklumo. Tarybos narė tikino, jog savivaldybės minima Pavadinimų sumanymų ir atminimo įamžinimo darbo grupė sprendžia tik pateiktus pasiūlymus, bet pati proaktyviai nesprendžia atminimo įamžinimo politikos.

Konservatorė sukritikavo šiuo metu Kaune statomus paminklus – pasak tarybos narės, ateityje gyventojai negalės aiškiai pasakyti, kuriame amžiuje buvo pastatyti paminklai, mat trūksta nuoseklaus stiliaus.

Šiuos konservatorės pasisakymus lydėjo kelių „Vieningo Kauno“ frakcijos narių šūksniai – tarybos nariai garsiai replikavo, jog gyventojai džiaugiasi statomais paminklais, o miestas gražėja.

„Puikiausiai [paminklai] stovi, visi gėrisi, važiuoja (...)“, – kalbėjo vienas iš „Vieningo Kauno“ frakcijos narių, pertraukęs R. Duobaitės-Bumbulienės pasisakymą.

R. Duobaitė-Bumbulienė taip pat pabrėžė, jog šiuo metu Kaune nėra nei vieno konkretaus paminklo istoriškai svarbioms moterims – šiuo metu Kaune yra tik keli abstraktūs paminklai, įamžinantys jų nuopelnus.

„Tikrai manau, jog tokia darbo grupė galėtų nuosekliai formuoti tą strategiją“, – akcentavo konservatorė.

Projekto svarstymą meras V. Matijošaitis užbaigė skambiu pasisakymu apie „stovinčius daiktus“.

„Man irgi patinka daiktai, kurie visada gerai stovi“, – pareiškė meras.

Kaip ir įprasta savivaldybės taryboje, opozicijos pasiūlymai tarybos posėdžio metu buvo atmesti. Už A. Jankuvienės pateiktas pastabas balsavo 14 tarybos narių, prieš balsavo 19 tarybos narių, susilaikė 3 tarybos nariai.

Už konservatorių parengtą tarybos projektą balsavo 14 tarybos narių, prieš balsavo 24 tarybos nariai, 2 susilaikė. Tad projektas buvo atmestas.