Baseinas Nemuno saloje nulems naujos Kauno seniūnijos įkūrimą?

Ateinančią savaitę savivaldybės tarybos komitetai svarstys naują sprendimo projektą, kurį vėliau vieningai patvirtinus, šešios iš dabartinių vienuolikos seniūnijų „persikūnys“ į tris poromis sujungtas bei turinčias dvigubus pavadinimus.

Vietos politikams skirtame Aiškinamajame rašte pažymima, kad „dėl seniūnijų jungimo situacija buvo analizuojama, vertinama beveik dvejus metus, o nuo 2024 metų po vieną seniūną vadovauja: Centro ir Žaliakalnio; Panemunės ir Šančių; Petrašiūnų ir Gričiupio seniūnijose. Vienose patalpose (buveinėse) dirba Centro ir Žaliakalnio seniūnijos bei Panemunės ir Šančių seniūnijos“.

Na, o po savivaldybės tarybos sprendimo sumanę asmeninius reikalus tvarkyti (ar pabalsuoti savivaldos, parlamento, Prezidento rinkimuose bei kokiame nors reikšmingame referendume) savivaldybės administracijos filiale) kauniečiai, gyvenantys, tarkim, netoli Ąžuolyno (iš Gričiupio seniūnijos) privalės keliauti į Petrašiūnus, į jungtinio vieneto buveinę T. Masiulio gatvėje.

Tarybos sprendimo projektą parengusių valstybės tarnautojų iš savivaldybės administracijos aiškinimu, siūloma pakeisti gyvenamųjų vietovių (seniūnijų) teritorijų ribas bei pavadinimus pagal parengtą Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų vietovių (seniūnijų) teritorijų ribų nustatymo planą. Jis parengtas naudojantis aktualiais Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais gyvenamųjų vietovių, seniūnijų teritorijų ribų, žemės sklypų ribų kadastro duomenimis. Įgyvendinant planą, be jokios abejonės, bus vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos įstatymais, ir Kauno miesto savivaldybės teisės aktais, laikantis politikų patvirtintų nuostatų bei tvarkų.

Atgnybusi po gabalėlį plotų nuo Aleksoto bei Centro seniūnijų, gyventojų tankumu anaiptol nepasižyminti naujai kuriama Žemosios Fredos seniūnija ir plotu nekonkuruos su senosiomis seniūnijomis. Jos steigimą nulėmė tikrai ne gyventojų skaičius ar palei Nemuną suformuota (apimant, žinoma, ir upės dalį) teritorija, greičiausiai - saloje esantis sporto bei pramogų objektas, kurį savivaldybė suplanavo patikėti valdyti ne koncesininkui, bet savajai sporto mokyklai.

Viena iš Kauno miesto savivaldybės tarybos narių - Audronė Jankuvienė iš valdantiesiems „vieningiesiems“ nepriklausančios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos-šių eilučių autorei taip pakomentavo planą įkurti mažiausią miesto seniūniją:

„Projekto rengėjai turbūt juokauja. Steigiamoje Fredos seniūnijoje gyventų 1 356 gyventojai, jų tankis būtų 3,41 viename hektare. Teritorijos plotas -397,88 ha.

Palyginimui: Aleksote gyvena 22 962, Centro -Žaliakalnio seniūnijoje - 40 102, Dainavos – 49 919, Eigulių – 37 454, Panemunės -Šančių – 36 734, Petrašiūnų-Gričiupio – 35 865, Šilainių -62 680, Vilijampolės – 24 397 gyventojai. Reiškia, naujosios seniūnijos gyventojų skaičius mažesnis už kitų 20-50 kartų!

Pagal plotą ji taip pat bus mažiausia. Kitų seniūnijų teritorijos sudaro nuo 521 ha (Dainavos) iki 3 225 ha (Panemunės-Šančių). Gyventojų tankis /ha kitose siekia nuo 11,12 (Petrašiūnų-Gričiupio) iki 95,8 (Dainavoje).

Ar reikia naujos seniūnijos tam, kad „Žalgirio“ baseino pajamos atitektų ne privačiam verslui, o biudžetui? Nuo rugsėjo perėmus baseiną Savivaldybės žinion, lėšos ir taip „atitekės“ į miesto kišenę, tad koks skirtumas - ar per Aleksoto, ar per Žemosios Fredos seniūniją? Pasakėčia...

O kodėl tada bus dalijama Aleksoto seniūnija, kuri tėra tik penkta- šešta pagal gyventojų skaičių?“

...2023-aisiais patobulinęs LR Vietos savivaldos įstatymą. Kaip dabar aiškina Kauno miesto valdžia, sprendimas įsteigti naują seniūniją gimė, susidūrus su kurioziniu Vietos savivaldos įstatymu, nurodančiu, kad vienoje savivaldybėje ar seniūnijoje gali būti tik vienas už miestiečių pinigus pastatytas, miestui priklausantis ir administruojamas baseinas.

Kauno laimė, kad parlamentarai dar nepatvirtino analogiško normatyvo mieste ar rajone (seniūnijoje) turėti tik po vieną savivaldybės rūmą. Kitaip nebūtų galima vienos seniūnijos teritorijoje (Centro, greta Kauno pilies) miesto valdžiai pasistatyti dar vieną savivaldos administracinį pastatą.

„Sprendimas įsteigti Žemosios Fredos seniūniją iš esmės paremtas tuo, kad baseiną, esantį Nemuno saloje, ruošiamasi perduoti Kauno plaukimo mokyklai. Apie šį sprendimą buvo skelbta dar šių metų balandį, tačiau jis buvo apipintas gandais. Kai kuriose viešai paskelbtuose straipsniuose buvo teigiama, kad sprendimas nutraukti koncesininko konkursą buvo priimtas dėl įvykių „Žalgirio“ arenoje lapkričio pabaigoje, kai per Eurolygos rungtynes kilo incidentas tarp mero ir „Žalgirio“ krepšinio komandos sirgalių...

Kadangi ir aš tikiu, kad savivaldybės biudžetinė įstaiga gali puikiai tvarkytis pati, išlieka kiti du aktualūs klausimai. Pirmasis - ar buvo dėtos pastangos pakeisti tą kuriozinį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 4 punktą, o jei taip, tai kada ir į ką konkrečiai buvo kreiptąsi?

Antra - kodėl suplanuota įsteigti tik tokią mažytę seniūniją? Net ir sparčiai kylančiuose daugiabučiuose neapsigyvens toje teritorijoje kelios dešimtys tūkstančių gyventojų. Įvertinus faktą, kad Aleksoto seniūnijoje vis dar statomi naujų namų kvartalai, manau, jog dabartinis plotas padalintas neracionaliai. Juo labiau, kad tai nėra sąžininga ir kitų seniūnijų darbuotojų atžvilgiu. Darbo krūvis naujos seniūnijos darbuotojams skirsis net ne vieną ir ne kelis kartus, - vos kelios gatvės, ir iš principo daugės tik vidutines ir aukštesnes pajamas turinčių gyventojų (naujakurių).

Šiuos ir kitus klausimus užduosiu per artimiausią Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį, nes pinigai mėgsta būti skaičiuojami ir leidžiami atsakingai“, - įsitikinusi kita savivaldybės politikė iš LVŽS frakcijos Vaida Pranarauskaitė.

Naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ patikslina, kad artimiausias Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis turėtų vykti liepos 9-ąją.

Kaip aiškina tarybos sprendimo dėl seniūnijų pertvarkos projekto iniciatoriai, „Kauno miesto savivaldybės filialų seniūnijų teritorijų ribų keitimo ir naujai steigiamos seniūnijos siektini rezultatai ir tikslai - atnaujintų seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymas, atitinkantis seniūnijų ribų nustatymo reglamentavimą, siekiant sumažinti administracinių funkcijų dubliavimą, efektyviau paskirstyti žmogiškuosius bei optimaliai naudoti finansinius išteklius“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš siekių (ar tikslų?), užsimojus „mažinti biurokratinę naštą“, gimė, kaip paaiškinta miesto politikams, - „siekiant suvienodinti atliekamų (suteikiamų) paslaugų skaičių, žmogiškųjų išteklių užimtumą, sutaupyti administracinių lėšų bei siekiant kuo didesnį paslaugų skaičių perkelti į elektroninę erdvę“.

Kauno savivaldybės tarybos sprendimo projekto aiškintojų patikinimu, daugėja gyventojams teikiamų paslaugų elektroninėje erdvėje, elektroninėmis ryšio priemonėmis bendraujama tiek su gyventojais (fiziniais) tiek juridiniais asmenimis. O greta to, seniūnijų darbuotojai yra mobilūs ir daugelį gyventojams iškilusių problemų sprendžia atvykę į problemos vietą...

„Toks darbo organizavimas įrodė, kad administracinės paslaugos teikiamos efektyviai, kokybiškai. Vykdomos seniūnijoms nustatytos užduotys ir įgyvendinami tikslai, vyksta sėkmingas procesų valdymas ir užtikrinamas veiklos efektyvumas, kurios pagrindinė ašis - paslaugos gavėjas (visuomenė), o pagrindinis viešojo sektoriaus organizacijų tikslas – sukurta vertė vartotojui (gyventojui). Efektyvus ir profesionalus šių procesų valdymas suteikia pranašumą Kauno miesto savivaldybei ir seniūnijoms, darbuotojams pasitenkinimą darbu ir naudą paslaugų gavėjams (gyventojams)“.

Ši Aiškinamojo rašto citata tarsi paneigia Kauno seniūnijų pertvarkos būtinybę. Bet ne seniūnijų darbuotojų pasitenkinimas ar jų lankytojų gaunama nauda čia svarbiausia. Juk dar yra naudą (komercinę) garantuojantis baseinas, kurį savivaldybė ima į savo rankas. Ir visai nesvarbu, ar toks žingsnis – galima kerštas kažkam už tai, kad Kauno meras viešumoje nepatyrė masinės pagarbos. Dėl to, žinoma, labai apmaudu. Tačiau juk ir kitiems politikams visaip nutinka. Pavyzdžiui, vienam parlamentarui susitikime su rinkėjais net akiniai buvo sudaužyti...(fui, šiukštu, to negalima daryti).

Savaime aišku, kauniečiams bei jų svečiams (kai užtenka pinigų bilietui įsigyti) - gėris ir kiti panašaus pobūdžio kultūros, pramogų ir sporto statiniai. Ne politiškai, bet ūkiškai į miesto valdymą žvelgiantis Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tai gerai supranta bei žino, kokios naudos iš to tikėtis. Juolab, kai valdant objektą koncesininkui, nauda iš jo veiklos atitenka privačiam verslui. Bet juk turtas – mokesčių mokėtojų lėšomis sukurtas, pastatytas ir priklauso savivaldybei. Negi logiška, kad kažkas kitas „ant svetimo gero atėjęs“ naudą gauna?

„Įsteigus Žemosios Fredos seniūniją, gaunamos pajamos patektų į savivaldybės biudžetą ir būtų tikslingai nukreipiamos pilnaverčius miesto gyventojų poreikius atliepiančios infrastruktūros puoselėjimui.(...) naujos Žemosios Fredos seniūnijos steigimas laikytinas racionaliu ir strategiškai pagrįstu sprendimu, prisidedančiu prie viso Kauno miesto administracinių ir infrastruktūrinių elementų tobulinimo“, - politinę ir ekonominę esmę supratote?

Baseinas savaime aišku, bus „centrinė ašis“ naujos seniūnijos teritorijoje, Žemosios Fredos bei Centro jungtyje. Tarp kitko, Šančių seniūnijai šiuo metu priklauso ir Aukštieji Šančiai, tačiau Aukštoji Freda į naujai kuriamos seniūnijos ribas nepateks...

Kaunas vietoj vienuolikos turės devynias seniūnijas. Viena jų - steigiama savotiška „kišeninė“ seniūnija, į kurią politiniu sprendimu pateks populiarus, nestokojantis lankytojų „Žalgirio“ baseinas.