Balsavimas dėl Kauno biudžeto artėja: opozicija dar tikisi pokyčių

Antradienį vyks pirmasis šių metų Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdis, posėdžio metu bus balsuojama dėl 2026 m. savivaldybės biudžeto ir su juo susijusių 2027–2028 m. pajamų bei asignavimų.

Tarybos sprendimo projekte nurodoma, jog 2026 m. Kauno miesto savivaldybės biudžetas sieks 834,8 mln. Eur – taigi, biudžetas šiemet didėja 11,5 proc. (86,3 mln. Eur) lyginant su praėjusiais metais.

Biudžetas susideda iš trijų dalių – beveik 751 mln. Eur siekiančių pajamų, beveik 65 mln. Eur siekiančio 2025 m. likučio ir 19 mln. Eur planuojamos ilgalaikės paskolos investicijoms.

Kaip ir kasmet, didžiausią dalį pajamų atnešė Gyventojų pajamų mokestis (GPM), sudarantis 82,5 savarankiškųjų pajamų ir daugiau nei pusę visų pajamų (407 mln. Eur). Kiti mokesčiai į biudžetą surinko apie 83,6 mln. Eur, dar 260,2 mln. Eur sunešė Valstybės dotacijos.

Šiemet paskirstytas į tris pagrindines programas: Gyvenimo kokybės, Tvaraus miesto, Ekonomikos, kultūros ir turizmo.

Gyvenimo kokybės programai skiriami 542,3 mln. Eur, arba 65 proc. viso biudžeto. Didžiausias finansavimas (389,4 mln. Eur) šioje programoje skiriamas švietimui – mokyklų atnaujinimui, statyboms, remontams, „Tūkstantmečio mokyklos II“ programos įgyvendinimui ir kitoms reikmėms.

Dar 99,3 mln. Eur skiriami socialinei ir sveikatos apsaugai (pašalpoms, pagalbai asmenims su negalia, socialinės globos paslaugoms ir t.t.), 54,2 mln. Eur – sporto infrastruktūrai. Tarp planuojamų sporto infrastruktūros darbų – Panemunės baseino užbaigimas, baseino Aleksote statybos, Ekstremalaus sporto centro S. Dariaus ir S. Girėno g. įrengimas, viešųjų sporto erdvių priežiūra.

Tvaraus miesto programai skiriami 248,7 mln. Eur, arba beveik 30 proc. viso biudžeto. Pagal šią programą bus investuojama į gatvių remontą, miesto tvarkymą, viešojo transporto kompensavimą, taip pat tvarkomi parkai ir įgyvendinamos žaliojo kurso priemonės.

Galiausiai Ekonomikos, kultūros ir turizmo programai skiriami 42,5 mln. Eur, arba kiek daugiau nei 5 proc. biudžeto. Šiomis lėšomis bus finansuojama kultūros įstaigų veikla, programa „Kauno akcentai“, paveldo objektų tvarkymas, M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos pradžia, Stoties turgaus teritorijos tvarkymas. Mero rezervui lieka dar 1,23 mln. Eur.

Pastaraisiais metais biudžetas buvo priimamas be didelių diskusijų, mat Kauno miesto savivaldybės taryboje dirba 41 tarybos narys, o valdančiųjų „Vieningo Kauno“ frakcija turi daugumą (26 tarybos narius).

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos tarybos narė Vaida Pranarauskaitė ketvirtadienį portalui „Kas vyksta Kaune“ komentavo, jog valstiečių frakcija balsuojant dėl biudžeto turėtų susilaikyti.

„Manome, kad yra per mažai padirbėta ties užsienio turistų pritraukimu. Tai papriemonei yra skirta beveik 5,5 mln. Eur, bet vien apie 4,5 mln. Eurų skiriama apžvalgos ratui (…).

Apžvalgos ratas iš principo niekuo neišsiskiria, jis nesugeneruos jokio užsienio turistų pritraukimo. Šioje vietoje turėtų būti gerokai ambicingesni tikslai“,– pirmąją priežastį, kodėl nebalsuos už biudžeto projektą, įvardijo V. Pranarauskaitė.

Tarybos narė taip pat atkreipė dėmesį, jog jau ne pirmus metus centralizuoto šildymo kaina Kaune – didžiausia. Nepaisant to, anot valstietės, valdantieji nesiruošia atlikti rimtos analizės ir paruošti priemonių plano.

„Ką girdėjome iš Lietuvos energetikos instituto vadovų, tai kainas nulemia pasyvi daugiabučių renovacija ir atitinkamai šiluminių tinklų trasų keitimas“,– pastebi V. Pranarauskaitė.

Savo „Facebook“ paskyroje V. Pranarauskaitė taip pat pastebėjo, jog dabartinė biudžeto svarstymo tvarka yra ydinga – kaskart balsuojama dėl pagal valdančiųjų norus maksimaliai paskirstyto biudžeto, o tuomet teigiama, jog opozicijos iniciatyvoms „pinigų nėra“.

Pasak tarybos narės, į biudžeto formavimą valdantiesiems derėtų įtraukti visas frakcijas ir pirmiausia svarstyti atskirus pasiūlymus, o ne finansavimo mažinimą vienai ar kitai sričiai.

Konservatorius, Kauno miesto savivaldybės Tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius ketvirtadienį portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog konservatoriai biudžeto projektą palaikys tik tuomet, jei bus atsižvelgta į frakcijos užregistruotus pasiūlymus.

Opozicinių frakcijų pasiūlymai buvo svarstomi penktadienį vykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje.

Konservatoriai pateikė septynioliką pasiūlymų – pavyzdžiui, siūlė Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų, vadovybės ir tarybos nariams skiriamus komandiruočių pinigus sumažinti 50 tūkst. Eur suma, šiuos pinigus skiriant Kauno bendruomenių įgalinimui. Taip pat buvo siūloma sumažinti finansavimą „Kauno akcentų“ programai, papildomus 50 tūkst. Eur skirti priedangų įrengimo daugiabučiuose namuose programai ir t.t. Bene daugiausiai diskusijų komitete kilo dėl konservatorių pasiūlymo didinti finansavimą vaikų dienos stovykloms nuo planuojamų 700 tūkst. eurų iki 900 tūkst. eurų – šį pasiūlymą palaikė ir V. Pranarauskaitė.

Visiems šiems pasiūlymams buvo nepritarta, beje, iš 7 narių Ekonomikos ir finansų komitete, net 5 priklauso valdantiesiems.

P. Lukševičius portalui „Kas vyksta Kaune“ pirmadienį komentavo, jog konservatorių frakcijos nuomonė išlieka tokia pati – jei balsuojant antrą kartą (tarybos posėdžio metu) valdantieji neatsižvelgs į konservatorių siūlymus, konservatorių frakcija balsuos prieš ar susilaikys.