Ar Kaunas gali tapti Lietuvos inovacijų proveržio centru?

Inovacijos, investicijos ir stiprios institucijos – tai trys ramsčiai, ant kurių turi laikytis moderni Lietuvos ekonomika. Tačiau Aleksandro Abišalos moderuotoje diskusijoje Kaune ekspertai pabrėžė: jei nors vienas šis ramstis silpnas, visa ekonominė konstrukcija tampa trapi. Kaip Kaunas gali prisidėti prie šios sinergijos ir kodėl startuoliai bei tradicinė pramonė turi ne konkuruoti, o bendradarbiauti?

Kaune, BLC verslo centre, vyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Inovacijų grupės ir Kauno sueigos organizuota diskusija „Inovacijos – ne tik Vilnius ir ne tik startuoliai“.

Pradėdamas diskusiją, A. Abišala pateikė provokuojantį Lietuvos palyginimą su Izraeliu. Nors Lietuva pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyventojui jau nežymiai lenkia šią šalį, Izraelio pavyzdys rodo sistemines rizikas, kurios aktualios ir mums.

A. Abišalos teigimu, Izraelio produktyvumas yra net 40 proc. mažesnis nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių vidurkis dėl silpnos viešosios infrastruktūros, prastos švietimo būklės ir didelių netolygumų. Tai sukuria „dviejų greičių ekonomiką“, kurioje aukštųjų technologijų sektorius klesti, tačiau likusi pramonė stipriai atsilieka.

„Mūsų vidutinei pramonei – maisto, baldų, metalo apdirbimo įmonėms – iš tikrųjų reikia auginti produktyvumą, kad neatsidurtume vidutinių pajamų spąstuose“, – pabrėžė A. Abišala.

Seimo narė Ingrida Šimonytė diskusiją pradėjo vaizdinga analogija, lygindama inovacijas su drabužio pamušalu. Pasak jos, inovacijos nėra tik siauras aukštųjų technologijų segmentas, o visa tai, kas nulemia šalies ekonomikos kokybę ir atsparumą.

„Inovacijos yra ekonomikos pamušalas, todėl, kad jos galiausiai lemia tai, kokia ta ekonomika yra, koks yra jos atsparumas, koks yra jos tvarumas“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Politikė akcentavo, kad Lietuva jau įpusėjo ketvirtąjį nepriklausomybės dešimtmetį, todėl laikas atsisakyti iliuzijų apie pigius energetinius išteklius ar pigią darbo jėgą. „Mes tokių dalykų nešioti jau aiškiai nebenorim“, – sakė ji, pridurdama, kad vienintelis kelias išvengti „vidutinių pajamų spąstų“ yra produktyvumo kėlimas visoje šalyje, o ne tik sostinėje.

KTU profesorius dr. Rytis Krušinskas pristatė duomenis, kurie atskleidžia didelį atotrūkį tarp šalies regionų. Nors Lietuva demonstruoja sėkmės istoriją, realus produktyvumas vis dar tris kartus atsilieka nuo tokių šalių kaip Suomija.

Statistika rodo skausmingą realybę: Vilniaus apskrityje vienam gyventojui tenkanti pridėtinė vertė siekia beveik 24 tūkst. eurų, kol Kaune ir Klaipėdoje šis rodiklis sukasi apie šalies vidurkį – 14 tūkst. eurų.

„Vilnius atitrūkęs, o mažosios savivaldybės turi ženkliai mažesnius skaičius. Ar tai tenkina visą Lietuvą?“ – klausė prof. dr. R. Krušinskas.

Profesoriui antrino ir dr. A. Abišala, pridūręs, kad saugi ir auganti Lietuva neįmanoma be vadinamojo 3I modelio: inovacijų, investicijų ir stiprių institucijų sinergijos.

Rizikos kapitalo fondo „Coinvest Capital“ vadovė Viktorija Trimbel pabrėžė, kad Kaunas turi išskirtinį potencialą gyvybės mokslų ir gynybos technologijų srityse dėl čia veikiančių stiprių universitetų. Ji paneigė mitą, kad startuoliai ir tradicinė pramonė yra konkurentai.

„Mes nepriešinkime startuolių ir tradicinės pramonės, nes čia yra puiki vieta kooperuotis. Stambios pramonės įmonės gali stebėti, investuoti ir paskui nusipirkti tas inovacijas, kurios yra sėkmingiausios“, – aiškino V. Trimbel.

Kaip pavyzdį ji nurodė Kauno įmonę „Luna Robotics“, kuri kuria dronų kameras, leidžiančias matyti bet kokiomis sąlygomis – tai kritiškai svarbu dabartiniame geopolitiniame kontekste.

„Saugumas yra pirmoje vietoje. Jeigu nebus saugumo, tai niekas kitas nebus svarbu“, – sakė ekspertė.

Diskusijos dalyviai negailėjo kritikos valstybės institucijų darbui. Kaip vieną didžiausių kliūčių I. Šimonytė įvardijo „indeksinį mąstymą“: dažnai džiaugiamasi aukštais diplomų skaičiais, tačiau nematoma, kad patentų ir realių išradimų skaičius Lietuvoje išlieka žemas.

A. Abišala pastebėjo, kad Lietuvai gresia Izraelio scenarijus – „dviejų greičių ekonomika“, kurioje klesti tik aukštosios technologijos, o likusi pramonė skendi neproduktyvume. Verslo atstovai taip pat kėlė biurokratijos problemą, pabrėždami, kad leidimų gavimo procesai vis dar stabdo smulkias ir vidutines investicijas, pavyzdžiui, Kauno rajone.

Baigiamajame diskusijos akcente nuskambėjo raginimas Kaunui imtis lyderystės. V. Trimbel kvietė kauniečius atsisakyti „Rūpintojėlio“ archetipo ir tapti „Vyčiais“ – narsiai prisiimti atsakomybę už savo ateitį.

„Reikia ne privilegijų, o veiksmų. Verslas kuriamas išsprendžiant realią problemą“, – reziumavo ji. Prof. dr. R. Krušinskas pridūrė, kad Kaunui būtina gerinti konkurencinę aplinką ir tapti studentišku, jaunu šeimų miestu, kuriame gimsta naujos idėjos pramonės transformacijai.