D. Šakalienė: Lenkijos oro erdvės pažeidimai yra situacijos eskalacija, incidentų tik daugės

„Tai, kas nutiko Lenkijoje, yra tos situacijos tam tikra eskalacija, turint omenyje, kad labai sparčiai auga Rusijos naudojamų puolimo priemonių prieš Ukrainą kiekis“, – LRT radijui trečiadienį sakė D. Šakalienė.

„Kadangi auga Rusijos karo pramonės apimtys, tikėtinas incidentų skaičiaus augimas“, – pridūrė ji.

Į Lenkiją šią naktį įskrido keliolika „dronų tipo“ objektų, dalį jų šios šalies pajėgos numušė. Lenkijos kariuomenė situaciją vadina agresijos aktu.

Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.

Dronai į Lenkiją įskrido Maskvai vis aktyviau dronais atakuojant Ukrainą.

D. Šakalienė teigė planuojanti trečiadienį ryte apie situaciją pasikalbėti su Lenkijos gynybos ministru.

„Mes gauname tą patį NATO oro paveikslą kaip ir Lenkija, aišku, detalių, kiek tiksliai ir ką matome, šiuo metu negalime atskleisti“, – kalbėjo ministrė.

„Lenkija naudoja tas pačias priemones, kokias šiuo metu naudojame ir mes, tiek kai kalbame apie sensorių efektorių sistemas, jeigu pas mus būtų buvusi panaši situacija, mūsų reakcija būtų, tikėtina, labai panaši“, – teigė socialdemokratė.

„Mūsų mobilios oro gynybos grupės, papildomi stebėjimo pajėgumai (...) turi tas pačias reagavimo galimybes, kaip ir Lenkija“, – pridūrė ji.

D. Šakalienės žiniomis, tokių pažeidimų, kokius patyrė Lenkija, Lietuva šią naktį neturėjo.

„Būčiau apie tai buvusi informuota iš karto“, – sakė ministrė.

Anot jos, Lenkijos prerogatyva imtis papildomų veiksmų dėl šalies oro erdvės pažeidimų, tačiau Vilnius palaikys Varšuvą, jei bus nuspręsta kreiptis į NATO.

„Manome, kad NATO lygmeniu tai yra situacija, kur turime kelti ženkliai aštriau šį klausimą ir kalbėti apie papildomus pajėgumus, papildomą reakciją“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Daugėjant oro erdvės pažeidimų, ministrės teigimu, Lietuva paspartino kai kurių pajėgumų įsigijimą, tarp jų – trumpojo nuotolio, pasyvūs radarai, mobilios kovos su bepiločiais orlaiviais sistemos.

„Tai ženkliai turėtų pastiprinti mūsų turimus gebėjimus“, – sakė D. Šakalienė.

Krašto apsaugos ministrė taip pat parengė įstatymo pataisas, kurios suteiktų teisę operatyviau ir paprasčiau panaudoti karinę jėgą prieš grėsmę keliančius bepiločius orlaivius.

Dronams trečiadienio naktį pažeidus Lenkijos erdvę, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad ši situacija rodo vis didesnę Rusijos grėsmę Europai.

„Rusija sąmoningai plečia savo agresiją, keldama vis didesnę grėsmę Europai. Dronų spiečius virš Lenkijos teritorijos yra dar vienas to įrodymas, kaip ir grasinanti retorika NATO rytinio flango atžvilgiu“, – socialiniame tinkle „X“ trečiadienį rašė šalies vadovas.

„Pasaulis privalo sustabdyti agresorių – palaužti jo karo ekonomiką ir palaužti jo gebėjimą naikinti bei žudyti“, – teigė jis.

Kaip skelbė BNS, Rusijai trečiadienio naktį surengus atakas prieš Ukrainą, bepiločiai orlaiviai ne kartą pažeidė ir Lenkijos oro erdvę, dalis jų buvo numušti.

Lenkijos kariuomenė situaciją pavadino agresijos aktu.

Anot Varšuvos, reaguojant į Rusijos ataką buvo mobilizuota Lenkijos ir sąjungininkų aviacija.

Lietuvos kariuomenė ir kitos tarnybos sekė situaciją dėl Rusijos atakos prieš Ukrainą, buvo parengta gyventojų perspėjimo sistema.