Atsitiktinai atrinktas: kaip kaunietis prisidėjo prie ES sprendimų Briuselyje ir kaip ten pateko?

, nežiūri iš aukšto. O pas mus dažnai jaučiasi siena tarp valdžios ir žmonių. Jeigu politikai mokytųsi iš tokio proceso – išloštų visi.

Europos Komisijos generalinė direktorė Pia Ahrenkilde Hansen sakė, kad dalyvių parengtos idėjos jau dabar matomos rengiamoje strategijoje ir brėžia kryptį, kaip ateityje bus užtikrinamas teisingesnis požiūris į skirtingas visuomenės grupes ir jų poreikius. Europoje dalis žmonių gyvena patogiai, kiti susiduria su rimtais ekonominiais ar sveikatos iššūkiais, todėl procesas siekia apjungti skirtingas patirtis ir atspindėti jas strateginiuose politiniuose sprendimuose.

Tai išryškina pagrindinį proceso principą: demokratija gali veikti tik tada, kai į ją įtraukiami patys žmonės, net jei jie neturi politinės patirties. L. Gėgžna – vienas iš tokių pavyzdžių. Dirbdamas statybų sektoriuje, jis Briuselyje diskutavo apie sveikatos paslaugų prieinamumą, pacientų patirtis ir priežiūros sistemas, o jo grupės įžvalgos pateko į galutines rekomendacijas.

Dalyviai buvo suskirstyti į dvylika teminių grupių – nuo klimato ir socialinio teisingumo iki skaitmenizacijos, švietimo ar sveikatos sistemos. Kaunietis dirbo komandoje, kuri nagrinėjo sveikatos, gerovės ir priežiūros paslaugų klausimus.

Kaip jis pasakojo, pirmasis laiškas apie atranką atrodė įtartinas, tačiau netrukus paaiškėjo, kad tai oficialus kvietimas prisidėti prie europinio demokratijos eksperimento, kuriame sprendimus kartu formuoja skirtingų profesijų ir patirčių žmonės.

Su L. Gėgžna, kuris ne tik dirba statybų sektoriuje, bet ir vykdo koučingo mokymus, renginyje kalbėjomės apie tai, kaip atrodo darbas tokioje tarptautinėje grupėje, kaip priimami sprendimai ir ko jis pasigenda Lietuvos savivaldoje.

– Taip ir buvo. Vieną pavasario vakarą grįžau namo, atsidariau pašto dėžutę – tai darau kartą per mėnesį, kai ateina kokia sąskaita – ir randu skrajutę. Parašyta apie kažkokį europinį projektą, kvietimas dalyvauti.

Pažiūrėjau, pamaniau nesąmonė, numečiau į kampą. Po kelių dienų vėl užkrito ant akies. Pradėjau skaityti, bet pirmas instinktas – tikrai kažkas čia ne taip.

Nufotografavau tą skrajutę ir įkėliau į „ChatGPT“, paklausiau, ar čia ne apgavystė. Man išmetė, kad projektas tikras, iniciatyva egzistuoja, visa Europa dalyvauja. Bet aš vis dar netikėjau.

Tada pagūglinau – pasirodo, tikrai egzistuoja toks projektas. Vis tiek buvo jausmas, kad kažkas čia nešvaru. Galiausiai pagalvojau: „Ai, užpildysiu tą formą, šiaip sau, iš sportinio intereso.“ Ir užpildžiau. Tada viską pamiršau.

– Maždaug po kelių savaičių gaunu SMS žinutę: „Kada galime susiderinti laiką pokalbiui?“

Tada jau galvoju: „Kokiam pokalbiui? Kas tie žmonės? Ko jie nori?“ Įtariau, kad tuoj paprašys sąskaitos numerio ar „Smart ID“ prisijungimo. Bet pokalbio metu niekas nieko neklausė. Tik normaliai kalbėjosi.

Vėliau turėjau nuotolinį pokalbį su atranką vykdžiusios agentūros darbuotojais Lietuvoje. Paaiškino, kad atranka vykdoma visiškai atsitiktiniu būdu – šį kartą buvo pasirinkta viena Kauno miesto gatvė ir Jonavos rajonas.

Tiesiog vaikščiojo žmonės, dalino skrajutes, kalbino praeivius. Į mano pašto dėžutę turbūt įkrito per klaidą. Tada pasakė: „Sveikiname, jūs esate vienas iš dviejų atstovų iš Lietuvos.“

Ir aš galvoju: Kokia dar loterija? Bet vis tiek tikėjimo nebuvo. Tik kai gavau skrydžio bilietus į pirmąjį susitikimą – tada supratau, kad projektas tikras.

– Tikrai buvo minčių: „Aš ne iš medicinos, ne iš politikos, ką aš čia veiksiu?“. Bet grupėje bendravimas buvo labai pagarbus. Visi išklausydavo, niekas nesistengdavo „stumti“ tik savo idėjų.

Man patiko, kad sveikatos tema buvo žiūrima plačiai – ne tik ligoninės ar vaistai, bet apskritai žmonių gerovė, gyvenamoji aplinka, prevencija. Pasirodo, problemos visoje Europoje labai panašios: kaimų tuštėjimas, miestų plėtra, gydymo įstaigų trūkumas regionuose, paslaugų prieinamumas.

Įdomiausia buvo suprasti, kad Lietuva tikrai ne kokiame dugne. Pavyzdžiui, Vengrijoje – tragiška situacija. Visiškas politinis spaudimas, korupcija, sveikatos paslaugų infrastruktūra pasenusi. Žmonės neturi teisių, gydymo įrašai seni, ligų neįmanoma nustatyti, o ES pinigai dingsta nežinia kur.

Vengrijos atstovės net atsiprašinėjo kitų: „Atsiprašome, kad turime tokią valdžią.“

– Man svarbiausia buvo prevencija. Kad sveikata nebūtų suprantama tik per ligą – reikia pradėti nuo darželio, mokyklos, vaikų įpročių, mitybos, fizinio aktyvumo.
Kalbėjome ir apie tai, kad miestai plečiasi nekontroliuojamai, o regionai tuštėja. Siūlėme galvoti apie subsidijas įmonėms, kurios kurtų darbo vietas regionuose, kad žmonės turėtų alternatyvą ne tik didmiesčiams.

Ekspertai pasakojo, kad investavus 1 eurą į prevenciją, ateityje sutaupoma 10-14 eurų gydymui. Tai skaičiai, kurie keičia požiūrį. Ir tai turi būti Europos politikos dalis. Prevencija yra ir sveikatos, ir ekonomikos klausimas.

– Sakyčiau, Lietuva yra panašaus konteksto kaip dauguma šalių. Bet turime vieną pranašumą – mūsų sveikatos sistema, ypač technologine prasme, tikrai nėra atsilikusi. Lyginant su Vengrija – mes kosmose.

Tačiau yra sričių, kur labai panašios problemos. Tai regionų tuštėjimas, jaunų šeimų trūkumas kaimiškose vietovėse, mažas dėmesys prevencijai ar stipri priklausomybė nuo vaistų vyresniame amžiuje. Tai bendros Europos problemos.

– Pradžioje – tikrai ne. Bet kai pamačiau, kaip rimtai yra dirbama, kaip žmonės klausosi, kaip ekspertai patvirtina, kad einame teisinga kryptimi – tada supratau, kad tai nėra formalumas.

Daug kas galvoja, kad paprastas žmogus neturi galios. Bet čia buvo parodyta priešingai: idėjos gimsta iš apačios, iš paprastų žmonių patirčių. Ir tai veikia.

– Manau, kad Lietuvai, ypač savivaldai, trūksta pagarbaus dialogo su bendruomene. Briuselyje niekas nepersimuša

– Pirmiausia – suvokimą, kad ne tik Lietuvoje problemos. Antra – kad kiekvieno žmogaus balsas gali būti svarbus. Ir trečia – kad prevencija ir sveika gyvensena nėra „hipių“ tema, tai ekonomikos klausimas.

Ir, žinoma, buvo gera pamatyti, kaip veikia tikra, gyva Europa. Ne per televizorių, o realiai.

Europos piliečių forumo dalyviai pateikė platų pasiūlymų paketą, kurio pagrindas – teisingesni, tvaresni ir labiau žmonėms prieinami sprendimai visose pagrindinėse politikos srityse. Vienas svarbiausių akcentų – demokratijos stiprinimas: daugiau politinio švietimo, geresnis jaunimo įtraukimas, praktinis demokratijos mokymas mokyklose ir naujos struktūros, kurios užtikrintų, kad priimant sprendimus būtų atsižvelgiama tiek į vyresnių, tiek į jaunų, tiek į būsimų kartų poreikius.

Sveikatos, gerovės ir socialinės apsaugos srityse siūloma daugiau dėmesio skirti prevencijai, paslaugų prieinamumui skirtingose vietovėse. Rekomenduojama stiprinti pagalbą jaunimui žengiant į darbo rinką, užtikrinti sąžiningą darbo užmokestį, geriau apsaugoti vyresnius darbuotojus ir įvertinti vaikų, neįgaliųjų, senjorų priežiūros svarbą. Be to, akcentuojamas poreikis pasirengti pokyčiams, kuriuos darbo rinkai atneš dirbtinis intelektas – nuo perkvalifikavimo iki naujų darbo organizavimo formų.

Didelis dėmesys skirtas ir gyvenimo kokybei: būsto prieinamumui, miestų plėtrai, aplinkosaugai ir klimatui. Siūloma mažinti būsto spekuliaciją, didinti socialinio būsto pasiūlą, riboti trumpalaikės nuomos įtaką rinkai, saugoti viešąsias erdves ir užtikrinti regionų atsinaujinimą. Klimato srityje rekomenduojama sparčiau pereiti prie švarios energijos, stiprinti atliekų prevenciją ir kurti europinę aplinkos atsakomybės sistemą, kuri padėtų šalims dalintis gerąja praktika ir atsiskaityti už rezultatus.

Galiausiai, dokumente aptariamos maisto sistemos, migracijos valdymo ir skaitmenizacijos kryptys. Pasiūlyta labiau remti tvarius ūkininkus, stiprinti maisto saugumą, sudaryti geresnes sąlygas migrantų integracijai ir kalbos mokymui, skatinti apsigyventi tuštėjančiuose regionuose. Skaitmenizacijos srityje akcentuotas aiškus dirbtinio intelekto reguliavimas, skaidrumas, Europos technologinė nepriklausomybė ir visuomenės apsauga nuo žalingo skaitmeninių sistemų poveikio. Visi šie siūlymai taps pagrindu naujai Europos Komisijos strategijai, kuri bus rengiama 2026 metais.

Šis Europos piliečių įtraukimo modelis akcentuoja, kaip svarbu gyventojus įtraukti į politinius procesus. Nors Kaunas tvarkosi ir gražėja, demokratinis gyventojų įsitraukimas čia gerokai prislopęs.

Prieš dešimtmetį dabartinė miesto valdžia žadėjo daugiau bendruomeniškumo, atvirumo ir gyventojų įsitraukimo. Buvo rengiamos diskusijos, renkamos idėjos, skatintos visuomeninės iniciatyvos, kalbėta apie naują miesto valdymo kultūrą.

Tačiau šiandien realios įtraukimo formos dažnai apsiriboja simbolinėmis apklausomis savivaldybės portale, kur gyventojų prašoma pažymėti „taip“ arba „ne“ – kaip buvo daroma apklausoje dėl Rotušės aikštės grindinio.

Kauno savivaldybės komunikacija taip pat dažnai apsunkina žiniasklaidos galimybes gauti atsakymus: informacija pateikiama vėluojant, fragmentiškai, o atsakymai į paprastus klausimus kartais užtrunka savaites.

Kai valdžia neskatina dialogo ir neužtikrina, kad gyventojų balsas būtų girdimas, visuomenė nuo procesų atsitraukia. Mažėja dalyvavimas, silpnėja pasitikėjimas, nyksta bendruomeniškumo jausmas, tad jei norime turėti pilietišką visuomenę, demokratiniai procesai turėtų būti įgyvendinami daugelyje sričių.