Pavojingi triukai miesto gatvėse – ne tik policijos, bet ir tėvų bei visuomenės atsakomybė

Portalo Kauno diena paskelbtuose skaitytojos vaizdo įrašuose užfiksuotas vaizdas sukėlė daug diskusijų. Kauno centre motorolerių vairuotojai demonstravo pavojingus triukus – vienas jų kurį laiką važiavo atsistojęs ant sėdynės, kitas bandė važiuoti pakėlęs priekinį ratą. Visa tai vyko viešajame eisme, kuriame kiekvieną akimirką juda automobiliai, motociklai, dviratininkai ir pėstieji, praneša Vairavimo mokytojų gildija.

Daugeliui pirmoji mintis – policija ir baudos. Tačiau Vairavimo mokytojų gildijos nuomone, ši istorija yra gerokai platesnė nei vien galimas Administracinių nusižengimų kodekso pažeidimas.

Viešojoje erdvėje dažnai matome vaizdo įrašus, kuriuose pavojingi triukai pristatomi kaip drąsa ar meistriškumas. Tačiau viena yra uždaroje trasoje atliekami triukai ir visai kas kita jų demonstravimas miesto gatvėse. Tai du visiškai skirtingi dalykai.

Viešajame eisme kiekvienas vairuotojas prisiima atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus eismo dalyvius.

Važiuojant atsistojus ant sėdynės ar pakėlus priekinį ratą, dviratės transporto priemonės valdymas tampa gerokai sudėtingesnis. Tokiu momentu pakanka menkiausios kliūties, netikėtai išbėgusio pėsčiojo ar staigiau stabdančio automobilio, kad situacija baigtųsi sunkia nelaime.

Tokie veiksmai nėra vien rizika tik pačiam vairuotojui. Nukentėti gali visiškai niekuo dėti žmonės.

Administracinių nusižengimų kodeksas už chuliganišką vairavimą numato griežtas baudas. Tačiau bausmės yra pasekmė, o ne prevencija.

Kyla klausimas – kodėl jaunas žmogus apskritai nusprendžia taip elgtis?

Dažnai atsakymas slypi noras pasirodyti draugams, socialinių tinklų įtaka, klaidingas nebaudžiamumo jausmas arba įsitikinimas, kad „man nieko blogo nenutiks“.

Todėl vien policijos kontrolės nepakanka.

Jeigu paaiškėtų, kad motorolerius vairavo nepilnamečiai, kyla labai svarbus klausimas – ar tėvai žinojo, kaip jų vaikai elgiasi kelyje?

Vien nupirkti motorolerį neužtenka.

Tėvų pareiga yra įsitikinti, kad vaikas:

Vaikai retai suvokia visas pasekmes. Jie dažniau galvoja apie šią akimirką, o ne apie tai, kas gali nutikti po kelių sekundžių.

Todėl būtent tėvai turi būti tie žmonės, kurie nuolat kalba apie atsakomybę.

Visuomenėje dažnai manoma, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai įsitraukia tik smurto ar nepriežiūros atvejais.

Tačiau jų funkcija yra daug platesnė.

Jeigu nepilnamečio elgesys rodo, kad jam neužtikrinama tinkama priežiūra, jis sistemingai kelia pavojų savo ar kitų saugumui arba tėvai nevykdo pareigos rūpintis vaiko saugumu, situaciją gali vertinti ir vaiko teisių apsaugos specialistai.

Tai nereiškia automatinės atsakomybės tėvams.

Tačiau tokie atvejai gali tapti pagrindu įvertinti, ar šeimai nereikia pagalbos, konsultacijų ar didesnio dėmesio.

Svarbiausias tikslas – apsaugoti vaiką nuo dar skaudesnių pasekmių ateityje.

Svarbu nepamiršti ir dar vieno aspekto. Kas perdavė motorolerį? Ar transporto priemonės savininkas įsitikino, kad ją vairuoja tam teisę turintis ir atsakingai besielgiantis asmuo?

Transporto priemonė nėra žaislas. Todėl jos perdavimas kitam asmeniui taip pat yra atsakomybės klausimas.

Saugus eismas nėra vien policijos rūpestis. Jis prasideda šeimoje, tęsiasi mokykloje, vairavimo mokyklose ir visoje visuomenėje.

Jeigu matome pavojingą elgesį, neturėtume jo romantizuoti ar vadinti „šauniais triukais“.

Kiekvienas toks vaizdo įrašas gali tapti pavyzdžiu kitam jaunuoliui, kuris nuspręs pakartoti tai dar pavojingesnėmis sąlygomis.

Mes mokome ne tik valdyti transporto priemonę. Mokome atsakomybės. Todėl norime kreiptis į visus tėvus.

Jeigu jūsų vaikas vairuoja motorolerį, motociklą ar elektrinį paspirtuką, reguliariai klauskite ne tik kur jis važiuoja, bet ir kaip jis važiuoja.

Kartais vienas pokalbis gali užkirsti kelią nelaimei.

O jeigu matote, kad vaikas pradeda rizikuoti dėl draugų pripažinimo ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, nesitikėkite, kad tai praeis savaime. Kalbėkite, aiškinkite, domėkitės.

Viešasis eismas nėra scena triukams. Kiekvienas neatsakingas sprendimas gali kainuoti ne tik baudą. Jis gali kainuoti sveikatą, gyvybę ar visą likusį gyvenimą lydinčius padarinius.

Todėl šiandien svarbiausias klausimas nėra, kokią baudą skirti. Svarbiausias klausimas – ką mes, suaugusieji, turime padaryti, kad rytoj tokių vaizdų gatvėse nebematytume.